Ūmus ir įnoringas estrados princas
Rytis Cicinas yra vienas reikliausių, jei ne pats reikliausias N.Laukavičienės užsakovas. “Jis toks ūmus... - atsidūsta ji. - Pavyzdžiui, pareiškia: jam reikia dainos. Šiandien. Tuoj pat. Po dviejų savaičių - ačiū, ne. Reikia teksto dabar. Tenka viską mesti, sėsti ir kurti”.
“Ir tai dar ne viskas! - juokiasi N.Laukavičienė. - Tai yra dainininkas, kuriam reikia pateikti mažiausiai tris vienos dainos žodžių variantus. Rytis labai stengiasi dėl savo publikos, jam netinka bet kaip - tep lep. Jis ištraukia iš manęs viską - sielą, gyvybę”.
“Aš ir verkiu, ir baruosi, įrodinėdama jam savo teisybę, - pasakoja Nejolė Laukavičienė apie bendrą kūrybinį darbą su R.Cicinu. - Bet mano argumentai labai retai nugali. Aš jam noriu parašyti tekstą apie Lietuvą. Apie meną. O jis sako: “Aš dainuosiu tik apie meilę”. Ir ką tu jam padarysi?”
Paslaptingas meilės objektas
Šiuo metu N.Laukavičienė kuria dainų tekstus, jos žodžiais tariant, 53-iajam, 54-ajam ir 55-ajam dainininkui. Tai - Asta Pilypaitė, Kauno muzikinio teatro dainininkė, pradėjusi solinę karjerą, Sandra ir Jūrmalos festivalio laureatas Eugenijus Ostapenko. Pasak N.Laukavičienės, pastarasis atlikėjas bus rimtas konkurentas lietuviškos estrados grandams.
Ji yra rašiusi eiles Birutės Petrikytės ir Andželikos, Giulijos ir Vitalijos Katunskytės populiariausioms dainoms. Ir ne tik jų - naujojoje, jau 10-ojoje, N.Laukavičienės knygoje “Dovanoju Tau dainą” išvardytas ilgas sąrašas dainininkų, su kuriais dirba ši tekstų kūrėja.
Paklausta, kokia jos dainų tematika, N.Laukavičienė atsako: “Vienintelė dominuojanti Lietuvos scenoje tema yra meilė. Apie ją ir kuriu”.
Ji prisipažįsta, kad pati mylėjusi yra keturis kartus. Bet ne šiaip sau, o stipriai. Ir dabar N.Laukavičienės gyvenime yra mylimas vyras. “Myliu žmogų, kuriam negaliu to prisipažinti, - sako Nejolė. - Štai šita sudvasinta meilė ir išsilieja mano tekstuose”.
Paklausta, ar galėtų pasakyti šio vyro pavardę, N.Laukavičienė papurto galvą: “O ne. Lietuvoje tai labai žinomas žmogus”.
Su valgymo pertraukėlėmis
“Jei aš savo jausmą tam žmogui išplaučiau lėkštėse, iškepčiau karbonaduose, nebūtų eilių ir Lietuvos estrados dainininkai nedainuotų dainų mano sukurtais žodžiais”, - kalba N.Laukavičienė.
“Aš gyvenu laisvos ir nepriklausomos moters gyvenimą”, - pasakoja ji.
Didelę laisvos ir nepriklausomos moters gyvenimo dalį užima darbas. “Rašau ir eilėraščius, ir dainų tekstus, ir sakralines giesmes, ir sonetus”, - vardija N.Laukavičienė. Vienos dainos tekstui ji skiria apytikriai 6 valandas.
Tos valandos, pasak Nejolės, būna labai įtemptos. “Jos mane tiesiog išgręžia. Man skauda galvą, skauda raumenis, laužo kaulus”, - pasakoja ji apie intensyvų kūrybos procesą.
“Kurdama aš labai daug valgau, - prisipažįsta Nejolė. - Sukuriu dainos tekstą iki priedainio, ir einu valgyti juodos duonos ir kiaulienos dešros. Jei nėra, tada nors batono su pienu. Po trečio ketvirto posmelio vėl užkandu”.
Pirmoji jos teksto vertintoja būna 68 metų mama. “O, kaip mes kovojame, - sako N.Laukavičienė. - Mama mane kritikuoja, aš jai įrodinėju savo tiesas, verkiu, pykstu, ginčijuosi. Vėl einu valgyti...”
Nejolė Laukavičienė tvirtina, kad toks kūrybinis procesas su valgymo pertraukėlėmis svoriui įtakos neturi. “Visa energija išeikvojama eilėms”, - užtikrina ji.
