G. Akcijonaitė prisipažįsta, kad Lietuvoje daug kas jiems galimybės gyventi dvejose valstybėse pavydi. „Iš tiesų, nebuvo nei baisu, nei sudėtinga, bet jei neturėčiau Kasparo, ko gero nebūčiau prisiruošusi pamėginti“, - apie gyvenimą ir Lietuvoje, ir Ispanijoje kalba Greta.
Ji pasakoja, kad šiuo metu apnikęs keistas jausmas - lyg ir Lietuvoje nebevisai namai, bet ir Ispanijoje dar ne tikri. „Kol kas ten jaučiamės naujokai. Žvalgomės, viskuo domimės. Ypač daug dėmesio skiriame maistui - niekur nuo to nepabėgsime“, - sako moteris.
Ją ir jos vyrą ypač žavi Viduržemio jūros pakrantės virtuvės ypatumai - daug šviežios ir įvairios žuvies, jūros gėrybių. Įmantrūs padažai, daržovių pasiūla. „Atradome artišokus! Lietuvoje jie nepopuliarūs, o čia valgome kas antrą dieną“, - juokėsi Greta. Moterį džiugina ir ispanų dėmesys maistui. Neseniai šeima turėjo progos dalyvauti pavasarinėje svogūnų šventėje, kurios pagrindinis patiekalas, žinoma, - keptos svogūnų galvos.
Mažąjį Kasparą labiau nei vietinė virtuvė žavi žmonės. Tiksliau, dėmesys, kurio blondinas lietuviukas sulaukia gatvėje. „Visi šypsosi, kalbina, kibina, o jis mėgaujasi tokiu išskirtiniu dėmesiu ir irgi puola bendrauti“, - sako mama. Vaikas labai greitai perėmė vietines manieras: irgi visiems šypsosi, kalbina. „Grįžus į Lietuvą, jam būna keista. Jau lėktuve į Vilnių nustemba, kodėl žmonės nebeatsako į jo šypseną. Pirmą dieną nejaukiai jaučiuosi ir aš, bet viskas stoja į vietas, kai sutinku savus draugus. To Ispanijoje mes neturime“, - pasakoja Greta.
Moteris pasakojo, kad eksperimentas „pagyventi Ispanijoje“ kol kas atrodo visai vykęs. Su vyru jau svarsto galimybes ne tik poilsiauti, bet užsiimti ir ten darbine veikla. „Rezgame planus, bet kol kas nieko konkretaus nesame nuveikę, todėl girtis anksti. Žinoma toli nuo savo specializacijos - kino ir restoranų - nepabėgsime. Abu esame atradę savo mėgiamiausias sritis ir stengsimės jose ir įsitvirtinti“, - sakė G. Akcijonaitė.
