Šiek tiek istorijos. Kada ir kaip buvo sugalvotas pavadinimas „Radioshow” ir kokioje žiniasklaidos priemonėje laida debiutavo?
Prasidėjo berods 1992 m. „Radiocentre“. Pavadinimas nevalingai išsigargaliavo iš Rimo gerklės per kažkurį iš pirmųjų „Radioshow seansų“ gyvame eteryje ir iš karto prilipo.
Kokiose radijo stotyse ir TV su Rimu Šapausku darėte „Radioshow” (beje, kada pasirodė pirmoji laida TV eteryje)?
Radijo stotys, turėjusios garbės transliuoti „Radioshow“, buvo dvi: „Radiocentras“ ir amžinatilsį „Ultra Vires“. Prie jų dabar prisijungia ir „Užupio Radijas“. Per TV debiutavome LNK 1995 m. lapkričio mėnesį. Po dviejų sezonų perėjome į BTV.
Kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių „Radioshow” buvo pasitraukęs iš eterio?
TV eteryje nebuvome nuo 1999 metų, BTV nepratęsus sutarties. Tiesiog krito reitingai, laiku neatsinaujinome, bla bla bla... Per „Radiocentrą“ iki kokių 2001–ųjų dar ėjo mūsų iš anksto įrašomos Sentencijos ir Miniatiūros, kurias vėliau sudėjome į savo dvigubą CD „Raštai“.
Pradžioje „Radioshow” buvo nekomercinis projektas. Ar iš šito šou vėliau, bent jau atėjus į TV, galėjote užsidirbti karbonadui ir alui?
Be jokios abejonės. Tiesą sakant, „Radioshow“ nekomercinis buvo tiktai radijuje, atėjus gi į TV tai tapo neblogai parduodamu dalyku. Beje, mūsų išleisti MC ir CD visada turėjo savo elektoratą ir buvo perkami geriau negu buvo galima tikėtis iš tokio audiokošmaro.
Svarbiausias šio interviu klausimas: kas paskatino vėl pradėti daryti „Radioshow” radijo laidas? Patys pajutot norą pašmaikštauti ar koks nors įtakingas įkyrus bičiulis savo nuolatiniu zyzimu atnaujinti laidą išvedė iš kantrybės?
Tiesiog pasiilgome. Be to, dabar jau nesame tokie durniai ir savo radijo seansus kruopščiai archyvuosime, kad geriausius dalykus galėtume karts nuo karto publikuoti MC ir CD laikmenose. Be abejo, įkyrūs ir nuoširdūs mūsų nuolatinių fanų prašymai sugrįžti taip pat prie to prisidėjo. Negalima ignoruoti mūsų ištikimų gerbėjų valios.
Kodėl „Radioshow“ atgimimui pasirinktas būtent “Užupio radijas”?
Aš netyčia prieš kokį mėnesį važiuodamas mašina atradau „Užupio radiją“. Pamaniau, kad tai gera terpė „Radioshow“ atgimti. Stoties transliuojama muzika pritraukia galvotus žmones, būtent tokius, kurių tarpe visada ir būdavo daugiausia „Radioshow“ fanų. Aš, tiesą sakant, daugiausiai ir klausau UR. Dar „antrąjį“ („kitokį“) „Pūką“ mėgstu. Gaila tik, kad pastarajame dažnokai girdisi šlykštus šūdbliuzis ir su šizofrenišku kruopštumu paminimos kažkokių saksofonistų gimimo ar mirties metinės.
Laikui bėgant, greta Broniaus, Albino ir kitų senųjų „Radioshow” personažų atsirado Almantas, Budulis ir nemažai kitų veikėjų. Su keliais personažais versitės atsikūrusiame šou?
Su visais. Su visais, niekas neliks pamirštas.
Turbūt nėra nė vienos jumoro laidos Lietuvoje, kuri nenaudotų esto personažo, kuris atėjo iš „Radioshow” veikėjo Kiiuuulemiajos. Kaip vertini, pvz., R.Vilkaičio sugebėjimą „Dviračio šou” laidose pavaizduoti estą? Ar užtenka tik užsiklijuoti bakenbardus ir kartais kapotai ištarti žodžius, kad visiems būtų juokinga?
Iš tiesų didžiuojuosi savo Duuuujooookaukeee Kiuuuuulemiaaaaaaja. Manau, kad jis iš visų „estų“ buvo geriausias. Net ir savo išvaizda. Jei kas domisi fotografija, atskleisiu, kad naudojome žymios, talentingos ir fatalios Niujorko žydaitės Dianos Arbus vieną garsiausių darbų „Boy With A Toy Hand Grenade“. Dovanokit, tik tokį galiu pateikti atsakymą. Tiesą sakant, šiek tiek gaila, kad Vilkaitis kažkodėl primiršta, kad estai apskritai netaria skardžių priebalsių, jie visi duslūs.
Kaip apskritai vertini Lietuvos „mainstream’inio” jumoro laidas? Ir ar „Radioshow” buvo tapęs „mainstream’iniu” jumoru, nes vien ko vertas jūsų „nuopelnas”, kad po šiais dienai visuomenėje plačiai vartojami tokia išsireiškimai kaip „leu”, „gaidys” ir pan., į plačią vartoseną atėję būtent iš „Radioshow”?,
„Mainstream’inio” humoro laidos Lietuvoje įvairios, nenoriu konkretizuoti kokios nors. Yra tiesiog absoliučiai kretiniškų, klaikių klojimo teatro pavyzdžių, tiesiog dzyvų dzyvai, kaip baisu. Yra ir tikrai neblogų, kaip tas „Dviratis“, kur darome peliukus. Garbės žodis, ta laida gera ne tik dėl mūsų dalyvavimo joje, hahahahahahahahahahahahahahahaha!!!
O „Radioshow“ visada buvo vis tik daugiau subkultūrinis reiškinys, nežiūrint to, kad nemažai mūsų perliukų paplito visuose visuomenės sluoksniuose, o reitingai kai kuriais mūsų kurybos etapais buvo tiesiog triuškinantys gerąja prasme.
Didžiajam provokatoriui Algiui norėtųsi užduoti ir provokacinį klausimą. Dekonstravęs pagrindinius lietuvių tautinius simbolius ir didvyrius (Gedimino stulpai, Vytautas Didysis, Darius ir Girėnas, t.t.), kaip jautiesi tapęs pagal apibrėžimą tradicijų puoselėjimu ir pagarba joms paremtos Konservatorių partijos nariu? Ar tai nėra vienas kitam prieštaraujančios veiklos rūšys? Pvz. – ar “Monty Python” (britų kūrybinė grupė, sukūrusi ne vieną filmą, kuriame šaipomasi iš susiformavusių tradicinių visuomenės nuostatų ir tradicijų, įtakojusi “Radioshow” – red.) narys galėtų būti nuoširdžiu konservatorium?
Du dalykai. Visų pirma, „Radioshow“ atsiradimo laikais buvo labai gajus tas buldozerinis tautiškumas, sponsoriuotas megztųjų berečių, dešiniųjų radikalų ir pan. Kitaip tariant, to meto paksizmas. Tai man kėlė pasišlykštėjimą, tiesiog negalėjau iš to nesityčioti ir nebūti provokuojantis. Kita vertus, pripažįstu, kad vietomis perlenkėme, kad ir su Darium ir Girėnu. Nuoširdžiai nesmagiai dėl to jaučiuosi. Nepamirškime, kad man tada tebuvo dvidešimt penkeri metukai...
O šiaip „Radioshow“, ypač vėliau, buvo atvirai dviejų dešiniukų pasaulėžiūros brukimas humoro forma. Tai akivaizdu. Aš visiškai nieko keisto nematau tame, kad galų gale įstojau į konservatorių gretas, nors to tikrai nebūčiau padaręs, jei ne paksizmo grėsmė. Tai tiek.
Dabar apie „Monty Python“. Jie nei man, nei Rimui jokios įtakos nedarė dėl tos paprastos priežasties, kad mes jų paprasčiausiai nežinojome. Kaip ir „Beavis and Butthead“, kuriuos pirmą kartą pamatėme jau gerokai po to, kai Bronius ir Česlovas su savo komanda ėmė siautėti „Radiocentro“ eteryje. Su „Monty Python“ susipažinau iš esmės prieš porą metų (nors jau 1995 metais mačiau filmą " The Holy Grail"). Sakau „iš esmės“ dėl to, kad taip juos pažinti galima tik žiūrint originalo (British English) kalba, kas anksčiau buvo neįmanoma, nes paprasčiausiai nebuvo galima rasti šlykštaus įgarsinimo nesugadintų kopijų.
„Monty Python“ ir „Beavis and Butthead“ yra mano mylimiausi, tas tiesa. „Life of Brian“ aš galiu cituoti atmintinai kone visą filmą. Tiesą sakant, kai mudu su Fumito prisigeriam brendžio, pastoviai tai ir darom.
Kas link jų konservatyvizmo, tai galiu kirsti lažybų, kad bent jau Michaelis Palinas tikrai balsuoja už torius. Apskritai, man čia nieko keisto. Labai ciniškus ir žiauriai skambančius juokus laidžiojantys žmonės viduje yra labai geri ir tradicijas gerbiantys ir puoselėjantys individai.
Ar pradėjęs užsiiminėti komercija ir tapęs konservatorių partijos nariu nebijai, kad „Radioshow” praras savo kandumą ir nesiskaitymą su jokiais autoritetais, dėl kurio laida buvo tokia svarbi ir populiari? Ar būtinybė užsidirbti pinigus neslopina kūrybiškumo?
Manau, kad galima surasti būdų, nenusižengiant nei savo kūrybos principams, nei krikščioniškai moralei. Tiesa, tai velniškai sunku.
Koks jausmas vesti „Nacionalinę Muzikos Lygą” ir pristatinėti atlikėjus bei grupes iš kurių ne kartą šaipeisi, ir kurios tau tikrai nepatinka?
Šiaip jau aš apie tai negalvoju. Tiesiog stengiuosi gerai dirbti gyvame eteryje, kad būčiau kietas ir profesionalus, ateityje vesdamas kitokio pobūdžio „gyvas“ laidas TV ar radijo eteryje. Garbės žodis.
Kiek vietos tavo gyvenime vis dar lieka muzikai? Ar kada nors atsikurs grupė S.S.G. („Svastikos sukitės greitai“), bus atgaivintas pop projektas “Gimtadienis”?
S.S.G. tikrai atsikurs. Jau vien dėl to, kad ta grupė iš esmės neiširo. Sakykime, kad ji yra tarsi armijos rezervas, kuris pakyla po vėliavomis, Tėvynei pašaukus.
„Gimtadienis“ gi greičiausiai neatgims niekada.
O šiaip muzikuoju pakankamai, turiu savo įrašų studiją, kur ir kepam „Radioshow“ dainas. Jos išties neblogos, dievaži.
Kokios mėgstamiausios tavo grupės? Ir kas dabar sukasi tavo CD grotuve?
Užaugau ant „Pink Floyd“, „Emerson Lake and Palmer“, senų (!) „Genesis“ ir, be abejo, XX amžiaus pabaigos Stravinskio – Franko Zappos. Šiaip jau man labai daug kas patinka. Mano automobilio CD keitiklyje rastumėte keistą mišinį iš „De Phazz“, braziliško džiazo/bosanovos, šiek tiek Zappos, Stravinskio „Petrušką“, porą kraują stingdančių „Drum and Bass“ rinkinių, nemažai „jazzhouse“ ir neišvengiamus „Radioshow“ gabalus. (Esu iš tų, kurie narciziškai mėgsta savo pačių kūrinius.)
Tradiciškai, jei kas nors labai neramina ir slegia tave, norėtum savo rūpesčiu pasidalinti su skaitytojais – tau suteikiamas paskutinis žodis. :)
Tuos, kurie klauso „Russkoje Radijo“ ir mašinoje ant veidrodėlio pasikabina sušiktą meškiniuką, reikia nedelsiant išsiųsti į Sibirą. Tai tiek, atsiprašau už kategoriškumą.
