Mirties valandą šalia jos buvo trys iš keturių dukterų, tarp jų ir karalienė Beatrix (Beatričė). Netrukus po motinos mirties iš Jungtinių Valstijų parskrido ir ketvirtoji dukra, o sosto įpėdinis princas Willemas Alexanderis (Vilemas Aleksanderis) grįžta iš atostogų Austrijoje.
Kalbėdamas per televiziją, ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenende (Janas Peteris Balkenendė) sakė, kad Juliana, kuri nuo 1948-ųjų valdė šalį 32 metus, buvo "žmonių, o ne valdytojų" karalienė ir priminė, jog jeigu ji nebūtų tapusi monarche, būtų norėjusi dirbti socialinį darbą.
"Po Antrojo pasaulinio karo ji kartu su princu Bernhardu (Bernardu) atstatinėjo mūsų šalį. Palaikoma savo tikėjimo, ji buvo nenuilstama kovotoja už solidarumą, bendruomeninę dvasią ir žmogiškąjį orumą", - sakė jis.
"Tebeprisimindama karo baisumus, ji nuoširdžiai rėmė didėjantį bendradarbiavimą tarp Europos šalių", - pridūrė premjeras.
Iki karalienės laidotuvių prie valstybinių pastatų plevėsuos nuleistos vėliavos, o prie karališkųjų rūmų, nepaisydami lietaus, pradėjo rinktis gedintys žmonės. Laidotuvių data kol kas nepaskelbta.
Juliana buvo Nyderlandų numylėtinė, o balandžio 30-oji - jos gimtadienis, švenčiama kaip Olandijos karalienės diena.
Drovi ir švelniabalsė Juliana į sostą įžengė 1948 metais ir netrukus pavergė olandų ir viso pasaulio žmonių širdis, nes savo veikla stengėsi suartinti karališkąją šeimą su liaudimi. Karo metus karališkoji šeima praleido Kanadoje.
"Dviračio pedalus minanti monarchė" apsipirkinėdavo vietos prekybos centre ir leido vaikus į valstybinę mokyklą. Jos populiarumas privertė Darbo partiją atsisakyti reikalavimo paversti šalį respublika.
Juliana Louise Emma Marie Wilhelmina (Juliana Luiza Ema Mari Vilhelmina) gimė Hagoje ir buvo vienintelis karalienės Wilhelminos (Vilhelminos) bei princo Hendriko vaikas.
Pastaraisiais metais Juliana nebesirodydavo viešumoje. Jos sveikata pablogėjo po 1998 metų balandžio, kuomet parkritusi draugų namuose susilaužė šlaunikaulį. Monarchei sutriko atmintis. 2001 m. jos vyras Bernhardas paskelbė, kad Juliana praktiškai neteko atminties.
Per paskutinį viešą pasirodymą - 1998 m. gegužę vykusias vaikaičio princo Mauritso (Mauricas) ir Marilene van den Broek (Marilena van den Bruk) vestuves - karalienė atrodė silpna ir nepageidavo fotografuotis.
Tačiau netgi tuomet karštai protestantų tikėjimą išpažįstanti Juliana žiniasklaidoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą, kadangi priėmė Komuniją Katalikų bažnyčioje.
Olandijos karališkieji rūmai sugebėjo išvengti panašių skandalų, kokie krečia Didžiosios Britanijos Windsorus (Vindzorus), tačiau Julianos valdymo laikotarpis taip pat nepraėjo be nesklandumų.
Pirmoji didelė krizė kilo pačioje Julianos valdymo pradžioje, kuomet ji desperatiškai ieškojo būdų, kaip išgydyti jauniausią ketvirtąją dukrą, kuri 1947 m. gimė beveik visiškai akla.
Prieš pat gimstant Christinai (Kristinai), Juliana persirgo raudonuke, tad dėl prasto dukters regėjimo neabejotinai kaltino save.
Ji pasinėrė į maldos seansus, kuriuos vedė asketas Greetas Hofmansas (Grytas Hofmansas), gydęs tikėjimu. Julianos pasitikėjimas šiuo žmogumi, kurio minčių kartais galima nugirsti karalių sakomose kalbose, erzino karalienės vyrą Bernhardą.
Užsienio spaudai ėmus rašyti apie šeimyninius vaidus ir artėjančias karališkosios šeimos skyrybas, 1956 m. oficialus teismo tyrimas patarė Julianai laikytis atokiau nuo G.Hofmanso ir taip nuslopinti kylantį skandalą.
1980 m., per 71-ąjį savo gimtadienį, Juliana užleido sostą dukteriai Beatrix (Beatričei). Tuomet ji sakė: "Senstantis žmogus anksčiau ar vėliau turi pripažinti liūdną faktą, kad jėgos jį apleidžia, kad jis nebepajėgus tęsti savo darbus".
Atsistatydinusi Juliana apsisprendė susigrąžinti princesės titulą, o tai liudijo, kad ji pasitraukė į šoną ir ateityje bus viena iš dukros pavaldinių. Buvo aiškiai matyti, kad Juliana jaudinosi ir didžiavosi tuo, jog Beatrix tapo karaliene.
Senolė nedalyvavo Willemo Alexanderio bei Argentinoje gimusios Maximos (Maksimos) vestuvėse ir, ko gero, 2003 metų gruodžio 7 dieną gimusi jųdviejų dukrą Catharina Amalia Beatrix Carmen Victoria (Katariną Amaliją Beatričę Karmen Viktoriją), kuri vieną gražią dieną taip pat gali tapti karaliene, Julianai jau nebuvo "didelė naujiena".