30 metų J.Morrisono kapas Paryžiaus "Pere Lachaise" kapinėse tebėra turistus traukianti piligrimystės vieta, o "The Doors" dainas, tokias, kaip "Light My Fire" ir "The End", kuria dramatiškai prasideda Franciso Fordo Coppolos filmas apie Vietnamo karą "Mūsų dienų apokalipsė", mėgsta net ir tie muzikos gerbėjai, kurie 1971-aisiais dar nebuvo gimę.

Jamesas Douglasas Morrisonas gimė 1943 metų gruodžio 8 dieną Melburne Floridoje. Jo tėvas, JAV jūrų laivyno karininkas, buvo labai griežtas, bet jaunasis Morrisonas įrodė savo atsparumą bet kokiems mėginimams jį suvaržyti.

Būdamas 20-ies jis užsirašė į kinematografijos kursus Kalifornijos universitete Los Andžele ir kiek daugiau nei po metų susidraugavo su aštuoneriais metais vyresniu studentu Ray Manzareku, kuris uždarbiaudavo grodamas.

J.Morrisonas prasitarė R.Manzarekui, kad bando kurti eiles ir parodė vieną savo eilėraštį, kuris vėliau tapo pirmąja "The Doors" daina "Moonlight Drive".

Grupė buvo įkurta, kai J.Morrisonas ir R.Manzarekas sutiko būgnininką Johną Densmore'ą ir gitaristą Robbie Kriegerį. Pavadinimą J.Morrisonas sugalvojo pagal britų rašytojo Aldouso Huxley knygą "Suvokimo durys" (The Doors of Perception), kurioje autorius aprašo savo eksperimentus su haliucinogeniniais narkotikais.

A.Huxley knygą pavadino eilute iš XVIII amžiaus poeto Williamo Blake'o eilėraščio.

1966-aisiais, kai populiariosios muzikos pakilimas sutapo su kairiųjų protestų visame pasaulyje banga, kurią pakurstė Vietnamo karas, "The Doors" tapo žinomi Los Andželo klubuose, ypač - "Whisky-a-Gogo".

Pirmąjį grupės albumą, pavadintą paprastai - "The Doors", 1967-ųjų sausį išleido "Elektra".

Per kelis mėnesius po albumo pasirodymo, kuriuos žiniasklaida vėliau pavadino "Meilės vasara", daina "Light my Fire" išgarsino grupę visame pasaulyje. Visi iš karto pripažino ir įvertino jausmingą, kiek šiurkštoką J.Morrisono balsą, tačiau ne tik dėl jo dainininkas tapo sekso simboliu ir pagal įžymiąją dainą buvo pramintas "Driežu karaliumi" - kaip ir daugelis 7-ojo dešimtmečio kontrkultūros kūrėjų J.Morrisonas laisvai eksperimentavo su seksu ir narkotikais.

1969-ųjų kovą J.Morrisonas Majamyje buvo suimtas už tai, kad, kaip rašoma policijos ataskaitoje, per koncertą masturbavosi ant scenos. Tačiau kitiems grupės nariams vėliau pavyko kiek apraminti dainininką.

Per ketverius metus "The Doors" išleido septynis albumus, kurių trys - 1967-ųjų spalio "Strange Days", 1970-ųjų vasario "Morrison Hotel" ir 1971-ųjų balandžio "L.A Woman" - laikomi šedevrais.

Kelios savaitės prieš "L.A Woman" pasirodymą J.Morrisonas išvyko į Paryžių, kur tikėjosi pailsėti nuo audringo amerikiečių muzikantų gyvenimo ir geriau įsigilinti į kelis jo kūrybą paveikusius autorius, tarp jų - XIX amžiaus poetą Arthurą Rimbaud.

Jį lydėjo jo mergina Pamela Courson, kuri mirė ketveriais metais vėliau, nuo narkotikų perdozavimo. Paryžiuje J.Morrisonas mėgo ateiti į populiarų klubą "Rock and Roll Circus".

Vienos prancūzų popgrupės vadybininkas Gilles'is Yepremianas, kuris tuo metu susipažino su J.Morrisonu, pasakojo, kad dainininkas dažnai nusigerdavo ir mažiausiai vieną kartą buvo išmestas iš klubo.

"Jis buvo labai paprastas ir malonus vaikinas, bet kai tik išgerdavo kelis stiklus, visiškai pasikeisdavo, - sakė G. Yepremianas. - Jam patiko vynas... Tačiau mes niekada nematėme jo vartojančio narkotikus - atrodė, kad jam labiau patiko alkoholis".

Kaip tik po nakties linksmybių "Rock and Roll Circus" klube J.Morrisonas buvo rastas negyvas.

Prancūzų ekspertas ataskaitoje rašė, kad dainininkas mirė dėl natūralių priežasčių, sutrikus širdies darbui ir kad tai iš dalies akivaizdžiai lėmė alkoholis.

Skrodimo niekas nedarė, ir J.Morrisonas po keturių dienų, liepos 7-ąją, buvo palaidotas "Pere Lachaise" kapinėse. Apie jo mirtį buvo paskelbta tik jį palaidojus.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją