„Į „Kauno akropolį“ su draugais atvykome iš Radviliškio. Gana neplanuotai nusprendėme nueiti į filmą, kuriame vaidina Julia Roberts. Buvo paskutinis seansas. Kai filmas baigėsi, eidama iš salės ant kėdės pamačiau juodą, manau, brangų telefoną. Nežinojau, ką daryti. Buvo vėlu. Parsivežiau jį į Radviliškį, o kitą dieną netikėtai sužinojau, kad mano rankose – dainininkės, kurią labai mėgstu, telefonas“, - DELFI pasakojo gydytoja iš Radviliškio.
Įtarimas, kad tai žinomo asmens daiktas, radviliškietei toptelėjo tuomet, kai kitą dieną vienas po kito paskambinę keli žmonės, pasakė: „Labas rytas, ar čia Liveta?“.
„Liveta – įsimintinas ir retas vardas. Mėgstu jos dainas. Manau, išgirdę vardą Liveta, tūkstančiai žmonių iš karto pagalvoja apie Kazlauskienę. Tą patį pagalvojau ir aš. Atsidariau telefono adresų knygutę ir surinkau pirmą jame buvusį numerį. Atsiliepusi Asta prisipažino maniusi, kad skambina Liveta. Ji man ir pasakė, jog tai dainininkės numeris“, - kalbėjo gydytoja.
Tuomet medikė dar kartą atsidarė adresų knygutę, kurioje surado L.Kazlauskienės vyro numerį ir jam paskambino.
„Vyras labai dėkojo, džiaugėsi, kad, pasak jo, atsiranda sąžiningų žmonių. Tačiau jis sakė, kad žmona ta vakarą tikrai nebuvo kine. Su Petru Kazlausku susitarėme, kad telefoną į Kauną atveš mano draugė, nes ji kaip tik ten turi reikalų“, - sakė L.Kazlauskienės gerbėja.
Sąžininga medikė pasakojo, kad pati yra pametusi telefoną, tačiau niekas jo taip ir negrąžino.
Tuo metu, kai buvo ieškoma telefono savininkė, pati Liveta turėjo daug rūpesčių: keletą valandas praleido grožio salone, nes rengėsi į puotą – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno 55 metų jubiliejų.
„Mane šukavo, gofravo, darė makiažą, diena buvo labai įtempta“, - sakė dainininkė.
Ji teigė neįsivaizduojanti, kaip jos mobilusis telefonas galėjo atsidurti kino teatro salėje.
„Tai kažkokia mistika. Gal man jį slapčia ištraukė, o paskui tyčia ar netyčia paliko? Gerai, kad tą vakarą buvau su vyru, kitaip, nori nenori, galėtų kilti pačių kvailiausių įtarimų“, - svarstė atlikėja.
L.Kazlauskienė teigė norinti kaip nors atsilyginti savo sąžiningai gerbėjai.
