Moteris gimė Švedijos Laplandijoje, tolimoje šiaurėje. "Visa mūsų šeima stengėsi kaip įmanoma išlaikyti visas samių tradicijas. Ir nors bažnyčia buvo uždraudusi dainuoti mūsų tradicines dainas, mano mama slapčia jų manęs mokė. Pabaigusi mokyklą išvažiavau studijuoti dramos į Kopenhagą. Paskui mokiausi Helsinkyje. Čia subūrėme samių teatro grupę, kuri vėliau tapo Nacionaliniu samių teatrų. Vėliau sekė mokslai Stokholme ir nesibaigiančios kelionės po pasaulį. Teko gyventi Skandinavijos šalyse, Kanadoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje. Mano buvęs vyras - Kanados indėnas," - pasakoja Asa Simma.
- Jums labai svarbi samių kultūra. Papasakokite apie savo tautą.
- Samiai, arba kaip dar mus vadina svetimšaliai, - lapiai, yra pati seniausia tauta Skandinavijoje. Praėjusio amžiaus viduryje vienas švedų mokslininkas atlikinėjo samių DNR tyrimus ir priėjo prie išvados, kad mūsų DNR labai skiriasi nuo kitų Skandinavijos gyventojų. Jo teigimu, mūsų tauta dešimt tūkstančių metų turėjo gyventi izoliuotai, kad susidarytų toks DNR. Ir išties, kai visa Skandinavija dar buvo padengta ledynais ir tik nedidelis lopinėlis šiaurės Norvegijoje, kur prateka Golfo srovė, buvo tinkamas žmonėms, ten ir gyveno samiai.
Dabar mūsų pasaulyje išlikę labai nedaug - tik 150 tūkstančių. Norvegijoje gyvena 80 tūkstančių, Švedijoje - 30 tūkstančių, Rusijoje Kolos pusiasalyje - 2 tūkstančiai ir kiti - Suomijoje. Samiai visada buvo klajokliai, elnių augintojai. Ir dabar kiekvienoje šeimoje yra stengiamasi, kad bent vienas iš vaikų tęstų šias tradicijas. Štai vyriausias mano brolis taip pat augina elnius, o kitas - kuria filmus.
- Ar samiai kovoja už savo nepriklausomybę?
- Samiai nori realios savivaldos, nori patys spręsti, ką daryti su jų protėvių žemėmis, kur ir kada vartotii mūsų kalbą. Juk samių kalba turi net 7 dialektus. Apibūdinti sniegui mes turime 180 žodžių. Aš jų žinau 50, bet jei būčiau elnių augintojo pati, žinočiau visus 180, nes sniego pojūtį taip pat reikia išsiugdyti.
Samių nepriklausomybė - tai utopija, mes tai suprantame. O be to, samiai yra labai ramūs žmonės. Mes niekada su niekuo nekariavome. Mūsų kalboje ir žodžio "karas" nėra. Kai mes kalbame apie Irako karą ir šių dienų aktualijas, mes priversti naudoti suomišką žodį karui apibūdinti.
Susipažinti su mūsų tauta ir jos siekiais prieš dešimtmetį buvo atvykęs ir Dalailama. Tai nuostabus, puikų humoro jausmą turintis žmogus. Ir man teko su juo pusryčiauti. Pas mus jis atvyko, kai buvo labai šalta, net minus 38. Ir tada labiausiai jis apgailestavo, kad jų religija draudžia nešioti apatinius...
- Kokie būdo bruožai dar būdingi samiams?
- Kadangi mums tenka gyventi labai atšiauraus klimato sąlygomis, mūsų žmonės yra išsiugdę neįtikimą kantrybę, ištvermę ir humoro jausmą. Jie nuolat juokauja, nes kaip kitaip įvaldysi gamtą ar praskaidrinsi ilgas laukimo valandas. Samių ištvermę ugdo ir tai, kad jie nuolat keliauja. Daugiausia mūsų gyvena palei kalnų virtinę, einančią tarp Norvegijos ir Švedijos, mat elniams vasarą reikia kalnų. Samiai labai geranoriški. Manau, tai puiki, kūrybinga tauta.
Įdomu ir tai, kad Suomijoje buvo atliktas tyrimas, kurios tautos vyrai yra pajėgiausi, tai yra kieno kraujyje yra daugiausiai testosterono. Ir pasirodė, kad pirmoje vietoje yra būtent samiai. Po jų rikiuojasi Australijos aborigenai. Tai išgirdę žmonės dažnai klausia, kodėl aš neteku už samio. Bet juk tada kūrybai laiko neliktų, visą dieną ir naktį lovoje tektų praleisti!
- Klaipėdoje Jūs lankotės pirmą kartą, kokie įspūdžiai?
- Čia atvažiavome iš Liepojos, kur buvome apsistoję Karaostros rajone. Sušalome baisiausiai. Tad pirmiausia "Europos" viešbutyje prisileidau karštą vonią vandens ir mirkau kokį pusvalandį. Lietuvoje aš pirmą kartą. Atrodo, kad labai daug spėjote nuveikti po nepriklausomybės atgavimo. Visur švaru, namai prižiūrėti. Sutikau čia daug jaunų žmonių, kuriems rūpi jūsų šalies ateitis. Tai labai džiugina. Na, o lietuviai sudaro laimingų žmonių įspūdį. Labai laukiu vasaros, kai čia galėsiu atvažiuoti dar kartą.
