Į 58 parlamentarų poziciją – 58 žinomų žmonių atsakas
Kreipimąsi parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) drauge su geros valios ambasadore žmogaus teisėms menininke, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaite. Jį parėmė įvairių socialinių ir profesinių grupių, skirtingų pažiūrų žmonės, kuriuos suvienijo „nesitaikstymas su dvigubais standartais ir noras, kad Lietuvos vaikai augtų saugūs, gerbiami ir taptų dorais bei žmogaus orumą vertinančiais piliečiais“.
„58 parlamentarai buvo už smurtą, 58 kreipimąsi pasirašę skirtingų sluoksnių visuomenės atstovai yra prieš smurtą“, – rašoma instituto pranešime.
Lietuva esą buvo įsipareigojusi dar iki 2009 m. panaikinti spragą įstatymuose ir apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių, tačiau, anot ŽTSI direktoriaus Henriko Mickevičiaus, šiemet daugelis Seimo narių vis dar laiko vaikų mušimą kultūriniu paveldu ar efektyviu auklėjimo metodu.
ŽTSI valdybos pirmininkas, vaikų psichiatras Dainius Pūras ir kiti ekspertai esą neabejoja, kad vaikų mušimas yra neefektyvus – auka paklūsta smurtautojui iš skausmo ir baimės, bet su auklėjimu ar asmenybės ugdymu tai neturi nieko bendra. Be to, Lietuvoje draudžiama mušti žmones. „Tai ar vaikas – ne žmogus?“ – retoriškai klausiama ŽTSI atstovai.
Kreipimąsi pasirašė prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė, D. Pūras, atlikėjai Andrius Mamontovas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Deividas Norvilas – Deivis, Elena Puidokaitė – Atlanta, Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis, aktorė Aldona Vilutytė, krepšininkas Simas Jasaitis ir jo sesuo Aistė Jasaitytė-Čeburiak, žurnalistai Indrė Makaraitytė, Liepa Kiauleikytė ir Audrius Lelkaitis, menininkai N. Marčėnaitė ir Marius Jonutis, istorikas Alfredas Bumblauskas, lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė, politologas Tomas Janeliūnas, operos solistas Rafailas Karpis, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, TV laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė ir verslininkas Giedrius Masalskis, kunigas pranciškonas Arūnas Peškaitis, „Misis Visata 2009“ Vaida Ragėnaitė, verslininkai Nicholas Ortiz, Tadas Vizgirda, Antanas Zabulis.
Siūlė uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus
Seimas praėjusią savaitę atmetė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurias pasiūlė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Ona Valiukevičiūtė.
Ji siūlė uždrausti bet kokį smurtą prieš vaiką. Smurtu prieš vaiką – žmogų, neturintį 18 metų, – projekte siūlyta laikyti visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.
Fizine bausme projekte vadinta bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui sukelti ar kitaip fiziškai kankinti. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai esą galėtų drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir bet kokį kitą smurtą.
Kol diskusijoje dėl projekto vieni parlamentarai kvietė neauginti naujų smurtautojų ir laikytis žmogaus teisių, kiti aiškino, kad beržinę košę leidžia net Biblija, o dabar esantys dėkingi dėl vaikystėje sukiotų ausų, rykštės ir stovėjimo kampe. Anot dalies politikų, tokia pataisa būtų kišimasis į šeimos gyvenimą ir vaikų auklėjimą, kuris esantis tik tėvų reikalas.
Lygina su dantų gydymu nukertant galvą
„Akivaizdu, kad Lietuvos politikams, nebalsavusiems už smurto prieš vaikus draudimą, trūksta kompetencijos. Žmogaus teises ginančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų išmanymo stoka drauge su negebėjimu suvokti ugdymo esmės bei metodų kelia rimtą grėsmę Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės statusui. Vargu ar valstybė, kurios piliečiai neginami nuo smurto, gali būti laikoma visaverte tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos – nare, nes pastarųjų organizacijų prioritetų tarpe – žmogaus teisių apsauga, ypatingai pažeidžiamų visuomenės grupių“, – rašoma viešame kreipimesi.
Pasak jo autorių, argumentai, kad smurtavimo prieš vaikus draudimas tolygus auklėjimo draudimui rodo „ugdymo esmės neišmanymą“. Smurtautojo agresija žaloja auką, o vaiko atveju – ir asmenybės vystymąsi: „Akivaizdu, kad iš baimės auka tenkina smurtautojo reikalavimus – tačiau vadinti tai ugdymu ar auklėjimu tas pats, kaip skelbti galvos nukirtimą efektyviu dantų skausmo gydymo metodu.“
Vaikų gynėjų žodžiais, tėvų ar globėjų teisė ir pareiga yra tinkamai ugdyti mažuosius Lietuvos piliečius – auginti juos dorais, atsakingais ir savarankiškais žmonėmis, o geriausias ugdymo metodas – asmeninis pavyzdys, tad smurtą ir agresiją demonstruojantis asmuo negali perteikti pagarbos kitam principo, juolab užauginti pozityvios ir kūrybiškos asmenybės.
„Atskirų politikų išsakyti argumentai, paremti asmenine smurtine patirtimi, puikiai iliustruoja smurto aukos gelbėjimosi nuo skausmo mechanizmą – patirta prievarta integruojama ją pateisinant, daugeliui žinomo Stokholmo sindromo principu“, – teigiama kreipimesi. Daugeliu atveju smurtas prieš vaikus esąs tik tėvų bejėgiškumo išraiška – stokodami žinių, kaip efektyviai auklėti vaiką, jie išlieja destruktyvias emocijas, o kartais vaikas tiesiog tampa atpirkimo ožiu tėvams patiriant stresą darbe ar kitur.
„Neretai pasigirstantis argumentas, jog vaikai įgaus tiek teisių, kad pamirš pareigas, rodo ne ką kita kaip baimę – baimę keistis, mokytis patiems ir būti atsakingiems už savo veiksmus. Mes nemušame į darbą vėluojančių pavaldinių ar mūsų netenkinantį įstatymą priėmusių parlamentarų, nes žinome, kad už tokius veiksmus neišvengiama baudžiamoji atsakomybė. Randame būtų išreikšti savo pasipiktinimą ir pritaikyti civilizuotas sankcijas. Tačiau savo vaikams norime taikyti dvigubus standartus? Tuomet ir neturėtume tikėtis, kad jie suvoks pareigos esmę, jei patys negalime tinkamai, civilizuotai ir adekvačiai atlikti savo pareigos gerbti savo vaikus ir ugdyti juos žmoniškai.“
Viešo kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, jog daugelis Lietuvos politikų viešai propaguoja šeimos apsaugą, tačiau pastarųjų metų politiniai sprendimai esą rodo, kad prisidengiant vertybinėmis kategorijomis žalojama šeimos samprata.
