– Ar buvo baisu scenoje po ilgos pertraukos?

–Žinoma. Kiekvieną kartą pradėdamas kažką iš naujo nežinai, ar pavyks. Juk galimybės jau ne tokios, kokios buvo anksčiau, o atsakomybės našta – ne tokia jau lengva. Tad ir jaudulys savaime suprantamas.

– Galbūt jūsų pasirodymas scenoje reiškia sugrįžimą į muzikos pasaulį?

Tikrai ne.

– Kodėl nutarėte įsitraukti į LNK muzikinį šou?

Todėl, kad gyvenimas bėga greitai. Dar norėjosi padainuoti, pasižiūrėti, kaip jausiuosi. Namie viskas atrodė vienaip, o ant scenos – kitaip.

– Baisiau?

– Kokius 145 kartus.

– Kas jums dainavimas yra šiandien?

Tai nėra mano pagrindinė veikla, tačiau, kaip sakoma, vilkas vis tiek žiūri į mišką. Anksčiau nemažai dainavau, o kai nustojau tai daryti, aišku, poreikis ir noras būti su muzika, muzikoje, jos klausytis nepradingo. Juk jausena liko tokia pati kaip ir anksčiau. Tačiau galbūt aš geresnė klausytoja nei dainininkė...

– Kokio stiliaus muzika jums patinka?

Manau, kiekvienas stilius turi savus šedevrus. Labai lengvos muzikos neklausau, pavyzdžiui, negaliu klausytis „Pūko“ radijo stoties. Man nepriimtina techno, house muzika, tai, kur dominuoja vienas besikartojantis ritmas ir viena nata. Mėgstu klasiką, folklorą, pati esu dainavusi „Suktinyje“. Labai patinka sunkusis rokas. Džiazas kelia ne tik emocijas, bet ir skatina mąstyti. Tai – savotiška muzikos matematika.

– Man atrodo, kad „Žvaigždžių duetų“ žiūrovai jus ir Ramūną Difartą išbalsavo iš pykčio – juk jūs neatitikote žaidimo taisyklių, nes abu esate dainininkai...

Manau, kad jūs pasakėte komplimentą. Aš nesu profesionali dainininkė. Greičiau iškritome dėl to, kad neatitikome visų TV šou laidų principo. Mes nerodėme šou. Esame prasti šokėjai.

– Ką vis dėlto jums davė tie pora mėnesių muzikiniame projekte?

Naujų gyvenimo spalvų. Susitikau su senais gerais pažįstamais, kolegomis, prisiminiau tą gerą ir blogą jaudulį einant į sceną. Tiesiog mane išjudino.

– Tačiau nesuteikė impulso vėl nerti į muziką?

Tam reikia skirti daug laiko, tai turi būti gyvenimo būdas. Man vargiai pavyktų pakilus nuo kompiuterio sklandžiai dainuoti. Mano galva, jei nerti, tai nerti.

– Kodėl sudainavusi populiariąją „Laisvę“ toliau nesiekėte muzikinės karjeros?

Aš dar dainavau grupėse „Antikvaras“, „Žaidimų akademija“. Tačiau tai buvo kitokio stiliaus muzika. Pamuzikavome, o paskui išsiskirstėme.

– Kokius jausmus jums sukelia „Laisvė“ šiandien?

Per tuos 20 metų kėlė įvairius jausmus, nes buvo įvairių gyvenimo situacijų. Iš tiesų, girdint šią dainą stipriau sudunksi širdis – panašiai kaip toje dainoje girdimi tvinksniai.

– Ką šiuo metu veikiate?

– Dirbu vienoje viešojoje įstaigoje prie ES socialinių projektų, esu jų koordinatorė.

– Buvo kalbama, kad sunkmetis jus labai palaužė...

– Manau, buvo perlenkta lazda. Mes visi panašiai jautėmės ir jaučiamės tokiu duobėtu gyvenimo momentu.

– Kaip jaučiatės būtent dabar?

– Skubanti. O tai reiškia, kad nėra blogai. Smagu jaustis einančiai į priekį.