Apdovanoti Lietuvai ypač nusipelniusias moteris – žurnalo „Moteris“ tradicija. Prie jos šiemet, kaip ir pernai, prisijungė naujienų portalas DELFI, skyręs apdovanojimą daugiausiai skaitytojų balsų surinkusiai 2009-ųjų „Lietuvos metų moters“ nominantei Simonai Krupeckaitei. DELFI įsteigtą „Tautos metų moters“ apdovanojimą scenoje geriausiai Simonos draugei įteikė DELFI vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. Už S. Krupeckaitę balsavo beveik 8 tūkst. portalo skaitytojų.

Iškilmingo renginio partnerė televizija TV3 šiemet įsteigė „TV metų moters“ nominaciją – ja tapo Inga Jankauskaitė. Aktorė, TV laidų vedėja ne tik vaidina, bet ir dainuoja, yra baigusi fortepijono klasę Juozo Naujalio muzikos mokykloje. Aktorystės mokėsi Lietuvos muzikos akademijoje. Ryškiausiai Ingos žvaigždė sužibo atlikus vaidmenį seriale „Nekviesta meilė“.

Titulą pretendavo gauti ir aktorė Rimantė Valiukaitė bei dainininkė Rūta Ščiogolevaitė.

„Ačiū visiems, kurių dėka šis apdovanojimas yra mano rankose. Žinome, kad televizijoje vienas esi ne karys. Noriu padėkoti tiems, kurie visuomet lieka už kadro. Jų dėka, jeigu nebūtų jų, nebūtų televizijos apskritai“, - kalbėjo aktorė.

Susumavus skaitytojų ir komisijos narių balsus, svarbiausias – titulas „Lietuvos metų moteris 2009” atiteko Marijai Aušrinei Pavilionienei – už aktyvią žmogaus teisių gynimo veiklą. Politikė, habilituota mokslų daktarė, profesorė ir visuomenės veikėja. M. A. Pavilionienė savo veikla ne tik gina moterų teises, bet ir skatina visuomenę atsikratyti įsišaknijusių stereotipų, įveikti diskriminaciją dėl lyties ir lytinės orientacijos, pripažinti žmogaus pasirinkimo teises ir laisves. M. A. Pavilionienė tikina, kad šiuolaikinės visuomenės variklis yra tolerantiški, atviri žmonės, pripažįstantys didžiausias vertybes – pagrindines žmogaus teises.

„Nuoširdžiai dėkoju „Moters“ kolektyvui, tikiuosi, kad ši šventė primins Lietuvos visuomenei, kad XX amžiaus pabaigoje moterų judėjimas pakeitė patriarchalinį pasaulį. Dėkoju ir tiems, kurie nepalaikė mano veiklos, būtent jie mane skatino ginti žmogaus teises ir laisves bei žmogaus orumą“, - kalbėjo M. A. Pavilionienė.

Apdovanojimą pretendavo gauti Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – už išskirtinius operos meno laimėjimus, Lolita Jablonskienė – už Nacionalinės dailės galerijos koncepcijos įgyvendinimą ir Sandra Straukaitė bei Renata Mikailionytė – už 10 metų gyvuojantį festivalį „Mados infekcija“.

Laureates rinko ne tik balsuotojai, bet ir komisija. Kiekvienoje nominacijoje laimėjo daugiausiai balsų surinkusi moteris.

Garbingiausiam apdovanojimui įteikti pakviestas ypatingas svečias. Svarbiausią „Lietuvos metų moters“ titulą laimėjusią moterį apdovanojo ir pasveikino prezidentas Valdas Adamkus. 2009-ųjų „Lietuvos metų moteriai“ buvo įteikta segė su lelijos motyvu (autorė – juvelyrė Ugnė Blažytė).

Be pagrindinės nominacijos, per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją paskelbtos ir šešių papildomų nominacijų „Metų iniciatyva“, „Metų atradimas“, „Metų pergalė“, „Metų kūrėja“, „Metų karjera“, „Metų nematomas darbas“ laureatės. Joms įteiktas šiemet sukurtas renginio simbolis – statulėlė „Sidabrinė lelija“ (autorė – skulptorė Joana Noreikaitė).

„Metų atradimo“ apdovanojimas atiteko Onai Kolobovaitei.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos klasikinio dainavimo magistrantė. 2009-aisiais laimėjo auksinio balso konkursą „Triumfo arka“ – iš Visagino kilusios merginos charizma ir profesionalumas užbūrė komisiją ir žiūrovus. J. Vaitkaus režisuotame G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“ Klaipėdos muzikiniame teatre O. Kolobovaitė kūrė pagrindinį vaidmenį. Anot operos solistės Sigutės Stonytės, ši dainininkė savo balsą sugeba sušildyti širdimi.

Šioje kategorijoje taip pat buvo nominuotos atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu ir rašytoja, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė.

„Labai džiaugiuosi gavusi tokį gražų ir širdžiai brangų apdovanojimą. Manau, kad niekada nebūčiau atrasta be daugelio gerų ir gražių žmonių“, - atsiimdama apdovanojimą kalbėjo O. Kolobovaitė. Apdovanojimą ji skyrė savo tėčiui, sekmadienį šventusiam savo gimtadienį.

Titulas „Metų iniciatyva“ atiteko Agnei Zakarevičiūtei – už informacinės interneto svetainės sveikasvaikas.lt įkūrimą.

Kartu su bendraminčiais A. Zakarevičiūtė sukūrė interneto žinyną apie kenksmingus maisto priedus. Šių taikių sveikos mitybos revoliucionierių nesugebėjo nutildyti net maisto pramonės gigantai. Šiemet planuojama sukurti svetainės sveikasvaikas.lt analogą visoje Europoje ir įtraukti į šią iniciatyvą dar daugiau žmonių.

„Noriu padėkoti visiems, padedantiems mūsų iniciatyvai. Nepamirškite, kad esame tai, ką valgome. Pasistenkime nebūti sintetiniai“, - scenoje atsiimdama apdovanojimą tarė Agnė.

„Metų kūrėja“ tapo Asmik Grigorian – už ponios Lovet vaidmenį miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“.

Sopranas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė. Jauna, temperamentinga, ryškiaspalvė atlikėja džiugina ne tik Lietuvos žiūrovus, bet ir Latvijos operos ir baleto teatro publiką. 2009 m. operos dainininkė sukūrė įspūdingą ponios Lovet vaidmenį Dalios Ibelhauptaitės režisuotame Stepheno Sondheimo miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“. Kritikai apie A. Grigorian rašė: „Išvydęs jos efektingą ponią Lovet galėjai aiktelti – artistės energetika, grubaus gerklinio dainavimo maniera, puiki anglų kalbos tartis ir ugninga vaidyba pavergė publiką.“

Apdovanojimą gauti pretendavo Oksana Buraja – už dokumentinio filmo „Išpažintis“ režisūrą ir Laura Sintija Černiauskaitė – už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, pelniusį Europos Sąjungos literatūros premiją.

„Labai norėčiau padėkoti visiems, kurie man suteikė galimybę taip atsiskleisti ir kurie balsavo už mane. Noriu padėkoti savo šeimai, kad po viso to jie manęs vis dar neišvarė iš namų, atsiprašyti tų, kurių per savo gyvenimą nesuvalgiau. Manyčiau, gal vis dėlto geriau maitinkimės sveikai“, - kalbėjo A. Grigorian.

„Metų karjeros“ titulas atiteko Irenai Degutienei – už tai, kad ilgametę patirtį turinti politikė tapo Seimo pirmininke.

Padariusi karjeros šuolį, I. Degutienė sugebėjo likti žmogumi iš didžiosios raidės, suimti į kumštį intrigų krečiamą šalies parlamentą ir pelnyti visuomenės simpatijas.

Apdovanojimą pretendavo gauti Ingrida Šimonytė - už tai, kad po 12 metų darbo finansų srityje paskirta finansų ministre, ir Arminta Saladžienė – už tai, kad „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentės ir valdybos pirmininkės veikla įvertinta tarptautiniu mastu.

„Noriu padėkoti visiems, kurie balsavo, kad man būtų skirtas šis apdovanojimas, bet manau, kad jis – viso mano gyvenimo darbo. Tai įpareigojimas, kad aš nepasiduočiau, kad galėčiau dirbti tai, ką jūs sakote, kad galėtume padaryti tai, ko mūsų žmonės laukia. Galiu pasakyti tai, kad esu laiminga moteris“, - kalbėjo I. Degutienė.

„Metų pergalė“ kliuvo Simonai Krupeckaitei – už devynis aukso medalius, iškovotus dviračių treko varžybose.

Profesionali Lietuvos treko dviratininkė, 2009-ųjų Europos ir planetos dviračių treko čempionė. 2009 m. pavasarį S. Krupeckaitė pagerino pasaulio rekordą ir buvo greičiausia 500 m atskiro starto lenktynėse, o rudenį laimėjo moterų treko sprinto daugiakovės varžybas. Iš viso praėjusias metais ji pelnė 9 aukso medalius. Išrinkta geriausia 2009 m. Lietuvos sportininke.

Į titulą pretendavo ir Lina Grinčikaitė – už aukso medalį Europos lengvosios atletikos čempionate bei Margarita Čiuplytė – už kiokušino karatė pasaulio čempionės titulą.

Apdovanojimą scenoje atsiėmė geriausioji Simonos draugė Kamilė, mat sportininkė šiuo metu ypač intensyviai treniruojasi.

Titulas „Metų nematomas darbas“ atiteko Onai Gustienei – už Dingusių žmonių šeimų paramos centro įkūrimą ir ilgametį darbą.

O. Gustienės vadovaujamas centras jau daugiau nei dešimtmetį padeda ieškoti dingusių žmonių ir stengiasi padėti šeimoms, kurių dukros labiausiai rizikuoja patekti į sekso vergiją. Ji pasiaukojamu darbu siekia, kad politikai spręstų prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir nepilnamečiais, problemą.

Taip pat buvo nominuotos Vesta Auškalnienė – už gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ įkūrimą ir veiklą bei Bronislava Aldona Treija – už ilgametį lietuvybės ugdymą ir tautiškumo puoselėjimą Latvijoje.

„Norėjau padėkoti visiems už tai, kad palaikote, kad pamatėte nematomą darbą. Norėčiau šia garbe pasidalinti su tūkstančiais Lietuvos moterų, su visomis, kurios kiekvieną dieną atlieka daug mažų darbelių, kurie tampa didelių darbų pradžia. Būkime laimingos ir tesaugo mus Aukščiausiojo apvaizda“, - kalbėjo O. Gustienė.

Specialus apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“ atiteko Liudvikai Laimai Griciūtei už pasišventimą vėžio studijoms.

„Apdovanojimas man yra labai netikėtas ir malonus. Nuoširdžiai linkiu visoms Lietuvos moterims aktyvaus ilgaamžiškumo“, - kalbėjo L. L. Griciūtė.

Nominacijų laimėtojoms apdovanojimus įteikė operos solistas Virgilijus Noreika, finansų analitikas Gitanas Nausėda, dizaineris Juozas Statkevičius, prodiuseris Egmontas Bžeskas, režisierius Arūnas Matelis, sportinių šokių treneris Česlovas Norvaiša bei TV3 sinoptikas ir astrologas Naglis Šulija.

Iškilmingą vakarą vedė Giedrius Masalskis ir Martynas Starkus.

Specialų kūrinį renginiui atliko „Aktorių trio“ kartu su berniukų choru „Ąžuoliukas“. Gražiausius žodžius ir dainas visoms moterims dovanojo Egidijus Sipavičius, Mantas Jankavičius, Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“, Donatas Montvydas, „Happyendless“, Deivio ir Eduardo Kaniavos duetas bei kiti.

Laureatės išrinktos susumavus 8 komisijos narių ir visuomenės balus. „Lietuvos metų moters“ komisijos nariai: žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof., dr. Adomas Butrimas, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė (buvo išrinta 1997 m. moterimi), kino ir teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė, penkiakovininkas, Pekino olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Krungolcas, dailininkas Vilmantas Marcinkevičius, kino režisierė Inesa Kurklietytė ir muzikantas bei žurnalistas Arnoldas Lukošius.

2008 m. „Lietuvos metų moterimi“ visuomenė ir komisija išrinko šalies prezidentę, tuomet Europos Komisijos narę Dalią Grybauskaitę. 

„Lietuvos Metų Moters 2009“ apdovanojimų ceremonijos akimirkos – DELFI nuotraukų galerijoje:

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją