"Viskas prasideda akmenimis ir jais baigiasi. Vroclavo teatro scena užpildyta kvadratu išdėstytais akmens blokais. Tai viena didžiųjų, daugiareikšmių teatro metaforų, apie kurias vėliau rašys enciklopedijose ir teatrų žodynuose", - rašo laikraščio, paskyrusio visą puslapį naujam R. Tumino darbui, kritikas Romanas Pawlowskis.

Lenkų teatrologai lietuvių teatrą jau seniai laiko vienu geriausių Europoje ir domisi naujausiais jo pastatymais Lietuvoje ir Lenkijoje.

Pasak R.Pawlowskio, "R.Tuminas lenkus jau pripratino prie raiškių scenografijų, kurios nusako viso spektaklio esmę".

Lietuvių režisieriaus interpretacijoje dviejų Veronos jaunuolių meilei didžiausia kliūtimi yra ne šeimų karas, o herojų vienatvė, kuri nesuranda atramos supančioje aplinkoje.

Smulkiai išnagrinėjęs spektaklį, lenkų teatro kritikas negaili gerų žodžių nei režisieriui, nei aktoriams, nei scenografui Adomui Jacovskiui, o kaip vienintelį lietuvio "suklupimą" jis nurodo jaunuolių povedybinės nakties sceną.

"Romeo ir Džiuljeta" yra nuoseklus, kupinas poezijos ir vidinės jėgos spektaklis. Po Varšuvoje pastatytų Oskaro Koršunovo spektaklių, tai naujas sėkmingas lietuvių teatro perkėlimas į lenkišką sceną" - baigia savo recenziją lenkų teatro kritikas.

Prieš tris metus pasiūlymą statyti šį spektaklį Vroclavo "Wspolczesny" (Šiuolaikiniame) teatre režisierius gavo iš teatro vadovės ir ilgametės Torūnės festivalio "Kontakt" direktorės Krystynos Meisner (Kristinos Maisner).

R.Tumino "Romeo ir Džiuljetos" traktuotė remiasi šiuolaikinėmis detalėmis. Spektaklyje veikėjai apengti šiuolaikiniais Mariaus Jacovskio kostiumais, Džiuljetos brolis vaišina ją "žolyte", Romeo dailina savo puoselėjamus pirštus, Merkucijaus monologas sakomas repo stiliuje ir t.t.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją