Chorvedis Deivis Norvilas DELFI pasakojo, kad šiuo metu jau serga pusė jo choro. „Su manimi priešakyje“, - sakė dainininkas. Pagal taisykles susirgusių chorų dalyvių pakeisti negalima, todėl Deivis tik skėsčioja rankomis. „Bandysime stotis ant kojų, bet dainuos tiek žmonių, kiek galės“, - galimą klaipėdiečių choro sumažėjimą prognozuoja jis.

Vienas faktas jau aiškus – paties Deivio savaitgalį „Chorų karuose“ neišvysime, ji pavaduos jo gyvenimo draugė Renata Voitechovskaja. „Iš tiesų, turiu vaidinti Klaipėdos muzikinio teatro spektaklyje „Vienos kraujas“, kuris jau seniai suplanuotas. Dabartinė mano savijauta man kelia didžiausią nerimą. Juk dainuoti teatre visą spektaklį be mikrofono yra daug sudėtingiau, nei „Chorų karuose“ vieną dainušką“, - teigė Deivis.

Dainininkas įsitikinęs, kad jo chorą pakirto ta pati virusinė liga – nosiaryklės uždegimas. „Pirmą kartą susirgau tokia velniava, pradžioje pamaniau, kad angina. Savijauta tragiška: ausys, nosis užgulti, gerklę ėda skausmas. Ryju antibiotikus, be jų apie jokį dainavimą savaitgalį negali būti kalbos“, - pasakojo Deivis.

Dainininkas juokiasi, kad jo sveikatos saugojimui galioja kiaulystės dėsnis. „Kai tik sugalvoju pasiskiepyti, baigiasi tuo, kad du mėnesius sergu. Jei nesisaugau, būnu sveikas“, - šypsojosi jis.

Mia ir Panevėžio choras
Foto: A.Solomino nuotr.

Nuo pat pirmo „Chorų karų“ pasirodymo problemų su gerkle turėjo ir dainininkė Mia. Per dvi savaites jos sveikata nedaug pasitaisė. „Pasveiksiu, kai oras atšils. Dabar užtenka išeiti į lauką pakvėpuoti ir vėl tas pats. Kol gėriau antibiotikus buvo pagerėję, bet dabar vėl grįžau į pradinę būseną“, - DELFI prisipažino Mia.

Ji tikino, kad jaučia savo galimybes ir dainuodama nepertemps stygų. „Ne pirmą kartą dainuoju užkimusi. Mano balsas sunkiai pakelia šalčius, todėl yra tekę ir anksčiau lipti į sceną sergant, nors gydytojai gal sakytų, kad geriau man dabar nedainuoti, pati žinau, kad dar galiu“, - sakė vieno geriausių lietuviškų moteriškų balsų savininkė.

Nors stengėsi apsaugoti, peršalimas pakirto ir jos devynmetį sūnų Matą. „Abu sėdime namie su slogomis ir užkimusiomis gerklėmis. Ir namuose nešilta, nors maksimalus šildymas įjungtas“, - nelinksmai juokavo dainininkė.

Violeta ir Vilius Tarasovai

„Mano vaistai paprasti – daug skysčių. Violeta negali prisiversti tiek gerti, bet reikia“, - sako dainininkas Vilius Tarasovas. Jis ir jo žmona su skirtingais partneriais pasirodo laidoje „Žvaigždžių duetai“. Pirmasis peršalimo simptomus pajuto Vilius. „Tonzilės iškilo, balsas gergždė, bet kaip tik tą savaitę dainavau roko dainą, tai prikimęs vokalas netgi tiko. Paskui pasveikau, tik gerklę vis dar pakutena, bet arbatos išgeriu ir praeina. Violeta susirgo ir daug sunkiau“, - sakė Vilius.

Violeta Tarasovienė keliose duetų laidose filmavosi sunkiai prakalbėdama, bet užlipusi į sceną sugebėdavo sutelkti visas jėgas ir padainuoti be priekaištų. Tiesa, jų moteris sulaukdavo nulipusi, kolegos šnibždėjosi, kad nesaugodama balso, ji gali „prisidirbti“.

Apie tai, kas gresia, kai dainuoji užkimęs, gali papasakoti chorvedė Irena Starošaitė. Kažkada, kai dar dirbo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Irena buvo pamaniusi, kad jos vokalistės karjera - baigta. „Peršalau dėl kondicionierių ir visą savaitę dainavau užkimusi. Balsas kimo tol, kol vieną vakarą viduryje dainos dingo. Prisimenu tą momentą su siaubu, negalėjau ne tik dainuoti, bet ir prakalbėti“, - pasakojo ji. Savaitę patylėjusi ir rimtai gėrusi vaistus, moteris balsą susigrąžino. Tiesa, toks, koks buvo iki ligos, jis nebebuvo. Visiškai balsas atsistatė tik tada, kai po kelerių metų I. Starošaitė išsioperavo ant balso stygų susiformavusį mazgelį. „Manau, kad tai buvo mano neatsakingo elgesio pasekmė“, – sako ji.

Irena Starošaitė

Dabar dainininkė šaltomis žiemos dienomis stengiasi su gerkle nejuokauti. „Lauke daug nekalbu, nerėkauju. Geriu vitaminus, omega rūgštis. Tiesą sakant, dabar negalėčiau skųstis silpna sveikata, peršąlu retokai“, - pasakojo ji. Moteris juokėsi, kad ji pati savimi pasirūpina puikiai, o štai dešimtmetis sūnus Vakaris – mamos galvos skausmas.

„Kariaujame, kad apsirengtų šiltai, kepurę užsimautų, šaliką užsirištų. Kartais net pykstamės dėl to. Kas turi tokio amžiaus judrius berniukus, mane gerai supras“, - atsiduso Irena.