Pasak visažisto, jis svarstė dvi galimybes: vykti į Niujorką arba Dubajų. Mat, šiuose miestuose turi draugų, kurie leistų apsistoti jų namuose. „Pas Dubajuje gyvenančią draugę lankiausi anksčiau. Į lagaminą visada įsimetu porą „maišelių“ dažų. Draugė pasiūlė nueiti į kelias agentūras prisistatyti. Sulaukiau jų susidomėjimo, turėjau kelias klientes. Grįžau į Lietuvą, bet mintis dirbti Dubajuje neapleido. Antrą kartą atvykęs jau ieškau rimtesnių darbo variantų. Kol kas nieko konkretaus, bet greitai tokie reikalai ir nevyksta“, - pasakojo A.Juodiškis. Atsivežęs savo darbų albumą lietuvis vietinius nustebino profesionalumu. „Jiems patiko mano darbai“, - sakė jis.
Dubajus – tikras tautų katilas, todėl niekada negali žinoti, su kuo teks dirbti. „Juodaodžiai tik pas mus vis dar egzotika, visi net atsisuka, o Dubajuje didelis procentas atvykėlių. Ir nors saulė šviečia nuolat, ne visi puola degintis. Todėl gali tekti kurti makiažą ir baltutėlei britei, ir tamsesnio gymio italei, o kita klientė gali būti juodaodė iš Jamaikos“, - sakė A.Juodiškis.
A.Juodiškis teigė, kad darbo specifika arabų krašte nedaug kuo skiriasi nuo lietuviškos. „Ir mūsiškės, kai per daug „soliarinasi“, tampa tamsiaodėmis. Per 9 darbo metus esu sutikęs visokio gymio moterų, todėl galiu prisitaikyti. Net jei veidas nustebintų, neišsiduočiau“, - pasakojo visažistas.
Jis teigė, kad visam laikui pasilikti arabų krašte nenorėtų, nors honorarai Dubajuje - trigubai didesni nei pas mus. „Lietuvoje esu oficialus „Max-Factor“ visažistas ir tai įpareigoja. Manau, kad sugebėčiau suderinti darbus užsienyje ir gimtinėje“, - tikina jis.
A.Juodiškis prisipažino, kad 27 laipsnių šiluma ir saulė jam labai patinka, bet laiko voliotis viename iš Dubajaus tobulai dirbtinių paplūdimių jis neturi. „Nelabai ir noriu. Visas įžymybes ir pliažus jau esu aplankęs, dabar mano tikslas – įsidarbinti, o ne įdegti“, - tikina jis.
