Kadaise „Mango“ trijulė atrodė neišskiriama. Tačiau prieš kurį laiką garsios grupės merginos nusprendė baigti bendrą muzikinę karjerą. Tuo tarpu Viktorija ir toliau daug koncertuoja, o visiškai neseniai išleido savo debiutinį solinį albumą.
Ar šiandien nesigaili, kad jūsų grupė, laikoma bene sėkmingiausiu muzikiniu projektu, iširo?
Kad grupė turi padėti tašką savo veikloje, buvo ne mano idėja, tad neturiu dėl ko gailėtis. O ir šiaip, nesigailiu dėl nieko, kas buvo praeityje. Jei taip jau atsitiko, matyt, taip ir turėjo būti. Mylėjau ir myliu šią grupę visa širdimi. Manau, kad mūsų dainos dar ilgai gyvens ne tik Rimos, Astos, Linos, mano, bet ir visų gerbėjų, kurių turėjome išties nemažai, širdyse.
Ar iki šiol jūs, visos trys „Mango“ merginos, susitinkate ir bendraujate? Ką dabar veikia tavo buvusios kolegės?
Taip, mes vis dar bendraujame, draugaujame, gal matomės kiek rečiau nei „Mango“ gyvavimo metais, bet ryšys vis dar toks pat stiprus. Visos merginos užsiėmusios, turi savo darbus, bet aš neturiu teisės pasakoti apie jų gyvenimus – tai yra jų privati „teritorija“.
Viktorija, tu pasirinkai solinę karjerą. Tau lengviau dirbti grupėje ar savarankiškai?
Ne kartą esu sakiusi, kad trise stovėti scenoje yra nepalyginamai lengviau, bet niekada negalvojau, kad vienai – taip sunku. Tai, ką mes pasidalydavome tarpusavyje (kol viena dainuoja, kita pajudina publiką, trečia šoka), dabar turiu daryti viena. O ir tas dėmesys! Šimtų žiūrovų akys žvelgia tik į tave... Neslėpsiu, tikrai sunku visa tai atlaikyti.
Pasirodė tavo debiutinis albumas „Aš viena“. Ką labiau simbolizuoja šio albumo pavadinimas – tai, kad dainuoji solo, ar dabartinį tavo gyvenimo tarpsnį? Rodos, šiuo metu tavo širdis laisva?
Na, simbolika čia dvejopa. Kaip ir minėjai – esu viena tiek scenoje, tiek gyvenime. Bet mano širdis anaiptol nėra laisva (juokiasi). Negalėčiau gyventi nemylėdama... Tai įkvepia, tai verčia judėti į priekį.
Ilgai draugavai su Edgaru (atlikėju Amberlife), tačiau jųdviejų keliai išsiskyrė. Ar su buvusiu draugu nepalaikote jokių ryšių?
Bendraujame. Nors ir išsiskyrėme, tačiau netapome priešais. Bet apie tai plačiau kalbėti nenorėčiau.
Tokia žavi mergina, kaip tu, neabejotinai susilaukia vyrų dėmesio. Ar tau neįkyri gerbėjai? Koks vyras galėtų užimti vietą šalia tavęs?
Ačiū už komplimentą (juokiasi). Bet vyrų dėmesio nėra labai daug. Yra keletas žmonių, kurie rodo dėmesį, bet jie labiau man bičiuliai nei kažkokios simpatijos.
Dabar tu klausi, koks vyras galėtų užimti vietą šalia manęs? Aš ne taip įsivaizduoju situaciją. Tas žmogus turėtų būti ne šalia manęs. Jis turėtų būti tiesiog dalis manęs, mano širdies, mano gyvenimo. Tai visų pirma turėtų būti draugas, žmogus, kuris gali mane prajuokinti, na ir tas, kuris nepamiršta pats, kad yra vyras.
Ar 28-erių sulaukusi mergina jau yra išsidūkusi ir pasirengusi kurti ilgalaikius santykius, šeimą, susilaukti vaikų? O gal tokie planai tau atrodo dar pernelyg ankstyvi?
Man metai nėra svarbiausias rodiklis. Daug svarbiau, kaip žmogus pats jaučiasi. O aš jaučiuosi dar labai jauna. Bet tai visiškai nereiškia, kad esu kažkokia neišsidūkusi – man tai išvis kažkoks keistas pasakymas (juokiasi). Čia gal vyrai ir turi kur išsidūkti. Šeimos ir vaikų noriu jau seniai. Bet ir turint šeimą, galima gyventi jaučiant rokenrolą širdyje. Ne galima, o reikia gyventi su polėkiu!
Iki šiol gyveni su tėvais. Ar negalvoji apie nuosavą kampą, didesnį privatumą?
Ir man, ir mano tėvams patinka ir patogu, kad visa šeima gyvename kartu. Be abejo, aš noriu gyventi atskirai, bet nenoriu gyventi viena. Iš tėvų namų, manau, išeisiu, kai atsiras mano šeima.
Gyveni Klaipėdoje. Ar nekyla noras, kaip kai kurioms kitoms lietuviškos scenos žvaigždėms, kelti sparnus į sostinę?
Myliu Klaipėdą, tai – mano gimtinė, mano namai, mano mylimiausias miestas. Lietuvoje noriu gyventi tik čia. Kokie mano jausmai Vilniui? Tai pernelyg didelis miestas, kuriame per daug žmonių, per daug transporto kamščių, galiausiai pernelyg kietas vandentiekio vanduo, per daug viskas sugrūsta. Klaipėda man nepalyginamai mielesnė.
Buvęs draugas išvyko gyventi į Islandiją. Ar tu pati niekada negalvojai persikelti į užsienį? Jei visgi nuspręstum ilgesniam laikui išvykti, kurioje šalyje jaustumeisi geriausiai?
Rimtai apie galimybę apsigyventi užsienyje niekada negalvojau. Man patinka gyventi čia, Lietuvoje. Tačiau niekada nežinai, kaip bus po kelerių metų. Iš daugelio užsienio šalių man bene labiausiai patinka Ispanija, ir tikrai ne vien todėl, kad ten šilta (juokiasi). Tai šalis, turinti nuostabią gamtą, turtingą istoriją, paveldą, pasižyminti išskirtinai įdomia kultūra.
Iš saulėtos Ispanijos sugrįžkime į Lietuvą. Kiek tavo gyvenime svarbus kaimas? Ar turėjai savo vaikystės kaimą, jame gyvenančius senelius?
Užaugau Vidsodžio kaime, Kelmės rajone. Na, tiksliau vasarą ten nuvažiuodavau, gal iki kokių septynerių metų. Ten gyveno mano prosenelė (dabar ji gyvena mieste). Taigi žinau, ką reiškia bulves nukasti, kiaules pašerti, karvę pamelžti... Bet pamenu ir kaip pirmąkart su „babyte“ ėjau grybauti, mėlynių rinkti, kaip pirmą kartą su bendraamžėmis draugėmis išsiprašiau miegoti daržinėje ant šieno... Prisimenu, koks gardus būdavo šulinio vanduo ar pietums patiekta kukulienė. Pasiilgstu tų laikų. O ir dabar stengiuosi pabėgti iš miesto šurmulio į kokią kaimo turizmo sodybą prie Platelių ežero, gražiajame Žemaitijos nacionaliniame parke. Labai džiaugiuosi, kad yra visokių kaimo turizmo sodybėlių, kurios grąžina į tuos vaikystės laikus.
Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Kur leidi atostogas ir apskritai ar tokias turi?
Laisvalaikiu skaitau, lankau draugus, einu į kiną, važiuoju prie jūros, minu dviratį, lekiu prie tvenkinio pažvejoti, mokausi anglų kalbos, mezgu – žodžiu, darau viską, ko tą akimirką užsigeidžiu. Laisvo laiko tikrai turiu. O rimtai atostogauju, kaip jau minėjau, kažkur išvykdama – tai gali būti ir kažkokia sodybėlė, gali būti ir Londonas, šiltieji kraštai. Atostogas mėgstu organizuotis ekspromtu. Labai daug kas priklauso nuo to, kur tuo metu yra mano draugai. Juk taip smagu atostogauti linksmoje kompanijoje! Ir jau kitas reikalas, kur – Žemaitijoje, Kretoje, Ispanijoje. Kartą sumaniau nukeliauti į Čekiją. Sėdau į automobilį ir nuvairavau į Prahą. Kitą kartą nusipirkau lėktuvo bilietus ir išskridau į Norvegiją. O kartais taip smagu patinginiauti ir pailsėti gulint lovoje ir maigant televizijos pultelio mygtukus!
Viename interviu neseniai prasitarei, jog nusprendei tapti ne tik paprasta vegetare, bet ir vegane – nevartoti ne tik mėsos, bet ir pieno, žuvies, kiaušinių, daugybės kitų gyvūninės kilmės produktų? Kas lemia tokį tavo pasirinkimą?
Dar galutinai nenusprendžiau, nes tai ne tik mitybos įpročiai. Veganizmas – gyvenimo būdas, todėl kad į tai įsigyventum, turi skirti nemažai laiko. Vegetarė esu jau metus, bet kartais valgau žuvį. Tiesiog natūraliai pradėjau nebenorėti mėsos. Kaip tik tuo metu po ranka pasitaikė keletas straipsnių su PETA‘os (tarptautinė gyvūnų globos organizacija – red. past.) mintimis apie gyvūnų žudymą tam, kad patenkintume savo gomurį... „Kažkoks absurdas!“ – tąsyk pagalvojau. Ir viskas, nuo to laiko mėsos mano racione nėra.
Veganai taip pat nenešioja drabužių iš odos ir kailio. Ar ir tu laikaisi šios nuostatos? Veikiausiai pati labai myli gyvūnus ir turi augintinių?
Kaip ir sakiau, dar nesu veganė, o norėdama ja būti, reikėtų išmokti atitinkamai gyventi, kad netyčia nesuvalgyčiau paprikos su sūriu, ar nepagalvojus nenusipirkčiau odinių batų (šypsosi). Reikia daug atidumo ir žinojimo, kas yra kas. Nors odinių batų, diržų, striukių, rankinių neturiu (džiaugiuosi, kad yra odos pakaitalai), tačiau jau senokai turiu kailinę kepurę, su kuria man dar sunku atsisveikinti. Be to, aš pati labai myliu gyvūnus, auginu dalmatinų veislės kalytę Aiką ir iguaną Žaką.
Pajuokaudamas paklausiu – o gal sprendimas tapti vegane priimtas taupumo sumetimais? Juk – ekonominė krizė. O jei rimtai – ar tu kaip atlikėja pajutai kažkokius krizės padarinius? Ar tavęs neužkrečia visuomenėje įsivyraujančios gana slogios nuotaikos?
Visai čia ne krizės įtaka (juokiasi). Ir apskritai – ekologiški produktai yra gerokai brangesni, todėl džiaugiuosi, kad galiu neriboti savęs. Na, kad žmonės vangiau eina į koncertus, pajutau, bet ta visuotinė panika, kurią skleidžia visi, kas netingi, yra bėda. Žmonės, šypsokitės, pasikliaukite savo jėgomis – viskas yra įmanoma! Kažkas išgyveno karus, marus, o prieš mus stoja kažkokia krizė, kuri tik gąsdina. Aukščiau nosis! Atraskite savyje tikėjimą ir viską įveiksite!
Išleistas tavo debiutinis albumas „Aš viena“. Ar rengsi jo pristatymo turą po Lietuvą? Kur ketini koncertuoti artimiausiu metu?
Na, kam tas turas po Lietuvą, jei visa Lietuva vasarą – pajūryje, kur aš koncertuoju kiekvieną savaitę. Tad pasimatysime Palangoje ir Šventojoje!