Jis suvaidino per 10 tūkst. spektaklių, nuo pirmojo vaidmens K. Binkio „Atžalyne“ dorojo Jasiaus, vėliau sekė režisieriaus Juozo Miltinio legendiniai pastatymai: Tesmanas – H. Ibseno „Hedoje Gabler“, Lomenas – A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“, Bankas – V. Šekspyro „Makbete“, Bekmanas – V. Borherto „Lauke, už durų“, Mesijus – F.Diurenmatto „Fizikuose“, Edgaras – A. Strindbergo „Mirties šokyje“ ir t. t.
Jo aktoriaus karjeroje svarbiausias buvo Panevėžio dramos teatras ir režisierius Juozas Miltinis – aktoriaus mokytojas.
D. Banionis pabrėžia, kad jo netenkina šiandieninio meno (neišskiriant ir teatro), lygis. Pasak jo, kultūra smunka. „Negaliu žiūrėti, kas dabar statoma teatruose. Nenoriu pasakyti, kad viskas blogai“, – Lietuvos radijo žinioms rusų kalba komentavo J. Miltinio mokinys.
Nors šiandien D. Banioniui sukanka 85-eri, ant jo stalo guli nemaža krūvelė pasiūlymų filmuotis. „Nenoro tai daryti, – sako aktorius. – Nesuprantu aš šiuolaikinio meno.“ Tačiau jis mielai prisimena darbą Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“, kurį iš pradžių nepalankiai vertino tiek kritikai, tiek žiūrovai, o paskui filmas buvo apdovanotas Kanų kino festivalyje.
„Buvau sujaudintas ir laimingas, kad A. Tarkovskis asmeniškai mane pakvietė filmuotis. Kai pradėjome dirbti, po truputį pradėjau suprasti, ko jis nori. Kitus scenarijus, kai gaudavau, man būdavo aišku, o kai ėmiausi „Soliario“, nesupratau, kas tai bus, tačiau pasitikėjau režisieriumi“, – Lietuvos radijo žinioms rusų kalba kalbėjo D. Banionis.
Aktorius D. Banionis gimė 1924 m. balandžio 28 d. Kaune. Jis pasakoja, kad pirmieji vaikystės prisiminimai įsirėžė giliai į atmintį: mažutis medinis namelis Rotušės aikštėje, kuriame jis gimė, Nemuno ir Neries santaka, vėliau dviaukštis mūrinukas šalia prieplaukos Muziejaus gatvėje, į kurį šeima persikėlė gyventi, akmenimis grįsta Laisvės alėja...
Ir pirmas Kauno jėzuitų gimnazijoje matytas vaidinimas „Kristaus kančios“, į kurį mama jį, buvusį gal ketverių metų, buvo nusivedusi. Čia jis pirmą kartą pamatė sceną, vaidinimą.
Mokydamasis mokykloje pamėgo kiną. Patiko, kaip vaidino Č. Čaplinas, S. Treisis, H. Kuperis, R. Teiloras. Tuomet jis ir panoro tapti kino aktoriumi.
D. Banionio darbas įvertintas daugeliu premijų ir tarptautinių apdovanojimų.
Pagal jo „Memuarus“ parengta prisiminimų knyga rusų kalba.
