Vestuvių bažnyčioje data pasirinkta neatsitiktinai. Ji sutampa ne tik su Editos gimtadieniu, bet ir su prieš dvylika metų užregistruota civiline santuoka.
Prie altoriaus Edita žengė vilkėdama ruda, švelniai prigludusia suknele, jos kaklą puošė prabangus perlų vėrinys. Santuokos liudininkais pora pasirinko Editos kolegę žurnalistę Neringą Skrudupaitę su vyru Dariumi Gudeliu.
Porą sutuokė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas Ričardas Doveika. Kunigui pasiteiravus, ar Gintautas niekieno neverčiamas sutinka imti Editą į žmonas ir šiam ištarus taip, nuotaka linksmai tūptelėjo, taip išreikšdama savo pasitenkinimą.
Visos ceremonijos metu pora nuoširdžiai šypsojosi, tardami priesaikas jie atrodė nepaprastai susijaudinę, tačiau nė karto nesuklydo. Bažnyčios skliautai alsavo brandžiais ir tikrais jausmais.
Edita, aktyvi labdaringų renginių organizatorė, visų svečių prašė nenešti jokių ypatingų dovanų, tačiau paaukoti bent po 50 Lt labdaringai „Betanijos“ valgyklai, veikiančiai prie bažnyčios. Pasak nuotakos, tai optimalus sprendimas sunkmečio laikotarpiu.
Prieš iškilmingą santuokos palaiminimą Editos ir Gintauto sūnūs surinko minėtas dovanas.
Ceremonijos pabaigoje R. Doveika su džiaugsmu pranešė, jog Gintautas pasirūpino ypatinga dovana Editai ir jų namų židiniui – Dievo motinos ikona. Tai išgirdusi Edita atsidėkodama priklaupė prie vyro kojų.
Pašventinus ikoną, Gintautas tarė trumpą padėkos žodį motinai ir su visais susirinkusiais pasidalino didžiuliu šios nepaprastos šventės džiaugsmu.
Vyras dėkojo Dievui už tokią nuostabią moterį kaip Edita: „Pažiūrėkite, kokia nuostabi moteris šalia manęs. Nežinau, kaip galėčiau atsidėkoti tau už visuos šiuos penkiolika bendro gyvenimo metų. Ačiū tau, Editėle, lenkiuosi tau kaip galiu žemai“.
Po iškilmių bažnyčioje svečiai buvo kviečiami į šventinę vakarienę viename iš sostinės restoranų, o 20 val. – Vilniaus mažajame teatre išskirtinis spektaklio „Vyšnių sodas“ seansas Editos ir Gintauto artimiesiems.
