Milanno: skandalai mane paliko ir išėjo ieškoti naujo grobio

Viena tyliausių, veikiausiai mažiausiai skandalais apipintų, tačiau puikiai lietuviams žinomų žvaigždžių dainininkas Vaidotas Valiukevičius, labiau visiems pažįstamas kaip Milanno, vėl sugrįžta į televiziją. Dvidešimt septynerių metų vaikinas šįkart imasi gana rimto projekto – drauge su „69 danguje“ kompanijos lydere Karina Krysko taps naujos prodiuserio Edvardo Žičkaus į TV3 eterį išleidžiamos gyvenimo būdo laidos „Kai norisi geriau“ vedėju.

„Joje nebus nei skandalų, nei pigių žvaigždžių. Lietuviai jau seniai pavargę nuo dirbtinių intrigų. Manau, visi pasiilgo tikrų vertybių, istorijų apie įdomius žmones“, – reklamuoja savo produktą būsimasis vedėjas. Nors, pasiteiravus, kurios žvaigždės, anot jo, yra pigios ir kurioms nepasiseks būti ištardytoms vienos iš žaviausių Lietuvos pramogų pasaulio porų, dainininkas išduoti nenorėjo. Ir savęs žvaigžde jis įvardinti nepanoro, nors žydrųjų ekranų žiūrovai Milanno puikiai pažįsta ne tik dėl jo muzikinės veiklos, bet ir dėl tokių televizijų projektų, kaip „Ledo žvaigždės“, „Pagal mamą“, „Vieniša žvaigždė“, „Vaiduoklių medžiotojai“ ir kitų.

– Sakėte, kad laukėt pasiūlymo vesti laidą jau anksčiau, tereikėjo tokio, kuris sudomintų. Kodėl pasirinkot būtent „Kai norisi geriau“?

– Man patiko laidos idėja, draugiška ir profesionali kūrybinė grupė, kolegė Karina. Su ja susidraugavome!

– Ir iki šiol buvot populiarus, žinomas, bet ne toks, tarkim, kaip dainininkė Natalija Zvonkė. Kaip manot, į kokias aukštumas jus pakels šis televizijos projektas?

– Tikiuosi gerai vesti laidą, o ne mąstyti apie aukštumas. Nenorėčiau, kad beveik kasdien būtų aprašinėjamos mano privataus gyvenimo detalės. Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti savo asmeninę erdvę.

– Kodėl Karinos partneriu laidos „Kai norisi geriau“ kūrėjai parinko būtent jus? Kaip vertinate tokią partnerystę?

– Reikėtų jų paklausti. Tikiu, kad mes su Karina vienas kitą papildysime.

– Bendradarbiavote ir su „69 danguje“ nare Nijole Pareigyte, įrašėte bendrą dainą „Daugiau nei viena naktis“. Kuriai iš „69 danguje“ narių – Karinai ar Neli – artimesnė siela esate ir kodėl?

– Tai yra dvi labai skirtingos ir įdomios asmenybės. Neįmanoma jų lyginti. Net nedrįsčiau to daryti. Abi yra nuostabios.

– Kaip vertinate savo ir Karinos pasirodymą su daina „Kelias pas tave“ „Dainų dainos“ konkurse? Jūsų nuomone, ar pelnytai buvo skirtos pirmos trys vietos, ar verta su daina nugalėtoja atstovauti Lietuvai Eurovizijoje?

– Vertinu puikiai! Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių mus su Karina palaikė. Be to, išsipildė viena iš mano svajonių – padainuoti pritariant simfoniniam orkestrui! Tai bus neišdildomas įspūdis, prisiminimas. O kalbant apie tris pirmas vietas, manau, kad viskas įvyko taip, kaip ir turėjo būti.

– Esat prasitaręs, kad žvaigždžių liga jau persirgot būdamas devyniolikmetis. Kas išgydė ir kaip?

– Išgydė pats gyvenimas. Supratau, kad reikia labai daug dirbti, jog tave kas nors žinotų ir tikėtų tavimi. Būdamas devyniolikmetis pamaniau: jeigu išspausdino vieną straipsnį apie mane, vadinasi, jau esu įdomus. (Juokiasi.)

– Kurio žinomo žmogaus gyvenimo istoriją norėtumėte išgirsti pats, su kuriuo norėtumėte susėsti ir nuoširdžiai pabendrauti, nebūtinai prieš kameras? Kodėl?

– Būtų įdomu pabendrauti su prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona Alma Adamkiene. Tai yra daug gyvenimo matę intelektualūs žmonės. Dar norėčiau pakalbėti su Algimantu Čekuoliu, Leonidu Donskiu. Mane žavi jų aiškus minčių dėliojimas, platus temų spektras.

– Dalyvavote tokiuose televizijų projektuose, kaip „Ledo žvaigždės“, „Pagal mamą“, „Vieniša žvaigždė“, „Vaiduoklių medžiotojai“. Kuris įstrigo labiausiai ir kodėl?

– Patiko visi projektai, bet galbūt labiausiai įstrigo „Ledo žvaigždės“. Tame projekte teko išmokti čiuožti pačiūžomis, to anksčiau nė nebandžiau! Tai pareikalavo didelių pastangų, laiko ir šiek tiek mėlynių.

– Laida „Kai norisi geriau“ vadinama gyvenimo būdo. Koks jūsų gyvenimo būdas?

– Savo gyvenimo būdui apibrėžimo neturiu. Niekada neieškojau įrėminimo ar įvardinimo. Stengiuosi kiekvienos dienos rutinoje atrasti ką nors nauja, šviesaus, teikiančio viltį.

– Apie jus skandalų sukasi nedaug. Ar jų specialiai vengiate, ar nesiseka sukurti, ar tiesiog būnate visuomet reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku?

– Kai suvoki, kad tau nereikia skandalų, jie savaime palieka tave ir eina ieškoti naujo grobio. Tikiu darbu, atsidavimu, svajonės siekimu... Manau, kad toks yra mano kelias.

– Vis dėlto kartą viena Giedre prisistačiusi panevėžietė Tėvo dienos proga paskelbė jus jos būsimo vaikelio tėvu, juo neva turėjote tapti po vienos nakties nuotykių. Ar tokie nuotykiai – jums prie širdies?

– Supratau, kad tai buvo kažkieno pokštas. Sužinojo numerį ir paskambino pajuokauti. Tiksliai prisimenu, kad Panevėžyje tuo metu su jokia Giedre nesusipažinau. Beje, vienos nakties nuotykiai – ne man.

– Kokį kvailiausią gandą apie save teko girdėti? O kuris labiausiai supykdė?

– Kad nelabai girdžiu tų gandų. Arba jie nepasiekia manęs. Buvo toks vienas, kad turiu žmoną ir vaiką Airijoje.

– Tarp gerbėjų garsėjate kaip vienas gražiausių vyriškių. Ar teko girdėti tokių palyginimų, kad taip išvaizda rūpinasi tik homoseksualai? Kaip reaguojate į tokias kalbas, ar nepykdo, jei kas jus priskiria prie seksualinių mažumų atstovų?

– Pasakysiu tokį pastebėjimą. Jeigu graži mergina užlipa į sceną, vadinasi, ji laisvo elgesio ir turbūt karjerą daro per lovą. Jeigu vaikinas – tai turbūt jis gėjus. Manau, laikas tokią mąstyseną keisti. Kitas dalykas – aš išvaizdai skiriu mažai laiko. Mėgstu nesiskusti barzdos ir nešioti kepurę, kad nereikėtų šukuotis. Turiu žiauriai sudilusius džinsus, jų gaila išmesti. Tai yra mano kasdienybė. Tačiau prieš filmavimus ar fotosesijas mane sutvarko profesionalai. Oi, išdaviau paslaptį. (Juokiasi.)

– Muzikinėje padangėje jau esate senas vilkas. Vis dėlto atsiranda teigiančiųjų, kad dar nemokate dainuoti, ar kad jums reikėtų keisti muzikinį stilių. Neplanuojate paeksperimentuoti?

– Eksperimentuoti jau pradėjau. Žiūrėsiu, kas iš to išeis. Neseniai įrašiau „Aš – tai tu“ dainą su tarptautinį pripažinimą pelniusiu choru „Pro musica“. Manau, kad tai jau vienas žingsnis į priekį. Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu.

– Pažvelgus atgal į muzikinę veiklą, pavyzdžiui, grupėje „Kosmo“, dabar daug ką norisi pakeisti?

– Nesinori. Viskas vyko taip, kaip ir turėjo... Tai buvo mano muzikavimo pradžia. Daug ko išmokau. Kartais ta pati patirties ranka glostė, o kartais – skaudžiai mušė...

– Kuris miestas dabar arčiau širdies – Klaipėda ar Vilnius? O publika? Jeigu reikėtų sudaryti labiausiai patinkančių miestų skalę, kurioje vietoje būtų Panevėžys?

– Provokacinis klausimas! O jeigu atvirai, mano akimis žvelgiant, Lietuva yra tokia jauki ir mažytė, jog nesinori jos skirstyti į atskiras žmonių grupes. Aš sakau sau, kad man yra visur miela, jeigu ten manęs laukia ir nusišypso bent vienas žmogus.

– Kodėl nebesigirdi kalbų apie jūsų draugystes? Ar slepiate, ar meilėje – štilis? Kažkada juk sakėte, kad esate kelyje į meilę.

– Jeigu atidžiau pasidomėtumėt, manau, kad išgirstumėt. Aš neslepiu, aš tiesiog neafišuoju. Kaip jau minėjau, noriu turėti asmeninę erdvę. Jeigu norite, kad patenkinčiau jūsų smalsumą, gerai, atsakau – turiu nuostabią draugę Deimantę.

– Ar ateities planai labiau susiję su muzika, ar televizija? Gal ką nors visiškai nauja ketinate išbandyti?

– Manau, kad galima muziką ir televiziją susieti kartu. Nenorėčiau rinktis tik vieno kelio. Tikiu, jog dar daug ko galiu išmokti, daug galiu pasirinkti kelių...