Padedame suvalgyti Dalios keksiukus
Įsitaisome jaukiame viešbučio žiemos sode, kuriame režisierė ir pradeda kiekvieną savo rytą Lietuvoje. Skanaudami mėgstamiausią D. Ibelhauptaitės keksiuką, šnekučiuojamės apie darbines nuotaikas, kūrybinius malonumus ir santykius su artimais žmonėmis.
Nors Vilniuje gyvena D. Ibelhauptaitės tėvai, dėl intensyvaus darbo ji pasirinko gyvenimą viešbutyje. „Niekam nelinkėčiau tokios nelaimės“, - apie save juokavo ji ir pridūrė, kad su ja gyventi būtų neįmanoma.
Repeticijos - kaip Q. Tarantino filme
Netrukus susižvalgome, kad mūsų vairuotojas užtruko, skambiname jam ir skubame į Karo akademiją, kur intensyviai vyksta spektaklio repeticijos.
D. Ibelhauptaitė juokiasi, kad niekada Lietuvoje nestatytas miuziklas leidžia improvizuoti, todėl jis primins Quentino Tarantino filmus, kuriame susipins aistra, kraujas, neapykanta, tačiau pagrindinė filmo mintis – į blogį negalima atsakyti blogiu, nes taip toli nenueisi.
Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro kūrinys po kūrinio, etiudas po etiudo, dar ir dar kartą solistai, kartu su choro atlikėjais, repetuoja naująjį D. Ibelhauptaitės režisuotą staigmeną žiūrovams. Jiems talkina garsus anglų dirigentas Jimas Holmesas, Anglijoje jau du kartus statęs šį miuziklą.
„Mane paleido, mane irgi“, - netrukus išgirstame besidžiaugiančius solistus. Po varginančių repeticijų (kurios vyksta ir savaitgaliais), bet su puikia nuotaika ima šnabždėtis jie.
Dalia skuba kiekvieną pakalbinti, atsisveikinti ir netrukus lekiame į vingiuotą Odminių gatvelę, kur įsikūrę J. Statkevičiaus mados namai.
J.Statkevičiaus mados namai įsileido teatrą
Dizaineris J. Statkevičius pirmą kartą į savo darbo erdvę įsileido, kaip Dalia sako, teatrą. Anksčiau spektaklių kostiumus kūręs Nacionaliniame operos ir baleto teatre, šį kartą kiekvieną solistą, choro narį ir spektaklio dalyvį kviečia į savo studiją, kur gimsta skirtingi personažai.
Kiekviena detalė, kiekvienas žmogus svarbus ir individualus. Dėl mūsų Juozas sulaužo prietarą, nors kostiumai dar nebaigti, jis atveriam DELFI žiūrovams savo duris.
„Operos teatras visą laiką mane melžia ir sako, kad aš nemoku daryti eskizų, nedarau ir taip toliau, daug ten visokių problemėlių, bet čia - „jerunda“, - kalbėjo dizaineris. - Aš nusprendžiau daryti su savo meistrėmis, kurios mane supranta iš pusės žodžio, leidžiu keisti, kaip gaunasi, kaip geriau, gražiau, nes vyksta kūryba, o ne darbas ceche ar kažkokiame fabrike“.
Kaip juokauja dizaineris, Operos ir baleto teatras persikėlė į Kongresų rūmus.
„Pono Ibelhauptaitė“ gimtadienis - Lietuvoje
Prieš vidurnaktį viešbutyje mūsų laukia susitikimas su ponu Ibelhauptaitė – taip juokauja pats Dalios vyras Dexteris Fletcheris. Garsus britų aktorius atvyko aplankyti žmonos ir Lietuvoje atšvęsti savo gimtadienį.
Paklausta, kokie turi būti dviejų žmonių santykiai, kad taip ilgai būdami atskirai, jie vienas kitą suprastų, Dalia šypsojosi: „Turi būti abipusė pagarba, tikėjimas, pasitikėjimas, ir, aišku, galbūt tai skambės sentimentaliai, bet nepaprastai didelė meilė vienas kitam. Man atrodo, kad tikroji meilė yra tada, kai tu suteiki kitam žmogui laisvę. Laisvę būti savimi, laisvę pasiekti, ką jisai gali maksimum savo gyvenime. Kad jis sužydėtų ir išsipildytų, tada jis bus laimingas. Jeigu abu einate tuo keliu, tai tikra partnerystė ir tada jūs abu būsite laimingi“.
Pasak pašnekovės, tada „žmogus negyvena kito žmogaus sąskaita, o po dvidešimties metų priekaištauja, kad aš tau padariau tą ar aną, tu man dabar skolingas ir esi kiaulė“.
Beveik vidurnaktį atsisveikiname su D. Ibelhauptaite ir paliekame sutuoktinius pasimėgauti brangiomis akimirkomis kartu.
