Beveik dvidešimt poezijos rinkinių išleidusi poetė taip pat rašė ir pjeses vaikams, kurios buvo statytos Vilniaus ir Kauno teatruose.

Tapti Lietuvos rašytojų sąjungos nare 1962 metais J. Vaičiūnaitę rekomendavo Vincas Mykolaitis-Putinas, Paulius Širvys ir Vacys Reimeris.

Daugelio straipsnių ir esė autorė J. Vaičiūnaitė taip pat vertė Anos Achmatovos, Adomo Mickevičiaus ir kitų poetų kūrinius iš rusų bei lenkų kalbų.

1978 m. J. Vaičiūnaitė tapo Poezijos pavasario laureate, 1986 m. buvo apdovanota Lietuvos valstybine, 1996 m. - Baltijos Asamblėjos, 1996 m. - Vilniaus miesto literatūrine premija. Poetė taip pat yra apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (1997), Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2000).

J. Vaičiūnaitės knygos yra išverstos į anglų, norvegų, rusų, eilėraščiai - į lenkų, vengrų, čekų, vokiečių, ispanų, prancūzų, švedų ir kitas kalbas.

"Per keturis dešimtmečius formavosi vien šiai poetei būdingos temos ir pastovus eilėraščio tipas. Ji viena iš pirmųjų lietuvių poezijoje natūraliai perėmė miesto kultūros pasaulį", sakoma Lietuvos rašytojų sąjungos pranešime apie poetės mirtį.

Poetė pašarvota Lietuvos rašytojų sąjungos salėje. Laidotuvės įvyks antradienį 14 val. Naujųjų Rasų kapinėse.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją