Dieną prieš tai iki nakties dalyvavęs Romo Lileikio filmo "K+M+B" pristatyme Užupyje ir dalinęs visiems norintiems interviu, savo 75- metį jau atšventęs J. Mekas ketvirtadienį kalbėjo apie savo dalyvavimą Avinjono bei Paryžiaus parodose, augantį visuomenės dėmesį anksčiau ignoruotiems meno judėjimams, tokiems kaip 1961 - 1975 metais gyvavusiam "Fluxus".

Tiesiai iš Vilniaus J. Mekas skris į Berlyno festivalį, kur bus rodomas jo filmas "O kai aš stūmiaus toliau, retkarčiais švystelėdavo trumpos grožio akimirkos". Filmas, kuris trunka virš keturių valandų, yra apie tai, ką Mekas vadina stebuklais - trumpomis grožio akimirkomis.

"Mano filmuose nėra to, ko paprastai žmonės ieško filmuose: dramos, tragedijos, kulminacijos. Yra tik grožio gabaliukai", susitikime sakė Mekas. "Aš filmuoju, bet neanalizuoju. Esu iš viso negalvojantis žmogus".

Savo naujausią knygą "Dienoraštis" avangardinio kino kūrėjas ir poetas Mekas siūlo skaityti kaip romaną. Šią knygą autorius yra išvertęs į anglų kalbą, tiesa, nemažai patrumpinęs. Ji netrukus pasirodys ir prancūzų kalba.

Paklaustas, ko neteks kitakalbiai skaitytojai, Mekas atsakė: "Gamtos aprašymų". Prancūzų kalba taip pat turi būti išleista ir J. Meko knyga "Trys draugai" apie Jurgį Mačiūną, Johną Lennoną ir Yoko Ono.

Prieš pokalbį su J. Meku buvo parodytas režisieriaus Algimanto Maceinos filmas "Aš radau arba palakiojimai" apie 1997 metų J. Meko viešnagę Lietuvoje. Susuktas savotišku privačios "jam session" principu, filmas yra panašus į dokumentinį klipą.

J. Mekas, kuris gyvena palėpėje garsiajame Niujorko Soho rajone, viename paskutinių Jurgio Mačiūno sukurtų kooperatyvų, yra sakęs, kad jo kraštas yra kultūra. Tačiau Vilniaus knygų mugės metu jis prisipažino, kad vis labiau abejoja tuo, kas vadinama kultūra.

"Vis dažniau sakau, kad mano kraštas - kinas, nes žinau, kas tai yra", sakė J. Mekas, pacitavęs vieno prancūzų kanalo laidos apie jį pavadinimą.