Aktorė Kristina Kazlauskaitė gimė Kaune vasario 13 dieną, penktadienį, ir ši data aštrialiežuvius kolegas verčia šmaikštauti - esą jau nuo gimimo jai lemta būti kitokiai nei visi, kad aktorinę karjerą Kristina pradėjo dar vystykluose.

Tačiau tikroji mistika yra tai, kad šiandien aktorė atrodo pavydėtinai žavi, tarsi pergudravusi laiko tėkmę moteriška išmintimi - apvaliu skaičiumi kūrybinio vakaro programėlėje užrašyta sukaktis pabrėžtinai kontrastuoja su jaunatviška Kristinos energija, muzikalumu, plastika ir nesutramdoma ekspresija.

Beveik per trisdešimt kūrybinio darbo metų, praleistų Jaunimo teatre, Kazlauskaitė scenoje sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų, vaidino kine ir televizijoje. Šiuo metu ji yra viena ryškiausių ir populiariausių pramoginės LNK laidos "Dviračio žynios" herojų. Tačiau pati aktorė labiausiai vertina darbą teatre:

"Aktoriaus gyvenimo prasmė - jo darbas teatre. Gyvenimas, kurį nugyvenau, yra tai, ką sugebėjau per tuos metus padaryti. Darbas, šventas tikėjimas ir meilė - štai kas svarbiausia. Reikia mylėti gamtą, žmogų, viską... Jei aktorius nėra išsiugdęs šių jausmų, jo darbas nebus visavertis. Aktorius negali būti cinikas", - sako ji.

Ekskursija

Vakaro vedėjai - aktoriai Arūnas Storpirštis ir Remigijus Vilkaitis - vos įžengę į sceną grasino trimis renginio dalimis: iškilmingąja, be ryšio ir be saiko. O iš tikrųjų vos telpantiems salėje žiūrovams Kazlauskaitė surengė nemokamą trijų valandų muzika ir šokiais iliustruotą ekskursiją po margąjį pasaulį.

Kartu su Jaunimo teatro "Namų muzikavimo grupe" ji lengvai žongliravo įvairiais amplua - nuo operetės su vampyrizmo apraiškomis iki čigoniškų bei rusiškų romansų, prasidedančių į dangų užlaužtomis rankomis ir pasibaigiančių linksmu kojų kankanu. Kiekvieną pasirodymą lydėjo audringų ovacijų ir juoko banga.

Po pirmo numerio Kristinos pasveikinti (pirmą kartą Jaunimo teatro istorijoje) į sceną išėjo Prezidentas Valdas Adamkus su žybsinčia širdute švarko atlape, išduodančia, kad ir didieji šalies vyrai neabejingi Amūro išdaigoms.

Jis padėkojo aktorei už tai, kad ji nepailsdama dalijosi savo talentu ir širdimi su visais žmonėmis, tad nieko nuostabaus, kad jos gimtadienį minime visų įsimylėjusiųjų dieną: "Susirinkome ne tik pasveikinti su jubiliejumi, bet atsinešėme ir dovaną - visų mūsų širdžių meilę jums", - kalbėjo Prezidentas ir įteikė Kristinai nuostabią tulpių puokštę.

Laimės gyvenime, scenoje ir ant dviračio aktorei linkėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Na, o kolegos "dviratininkai" iš televizijos linkėjo visiems laikams likti pirmąja šalies Kristina, tuo sukeldami pritariamų plojimų bangą salėje.

Pati Kristina jau buvo viską išdainavusi. Ji tik braukė ašaras (tikimės, džiaugsmo) ir kartojo, kad nieko nėra gyvenime svarbesnio ir brangesnio kaip bendravimas su žmogumi, o atsidėkodama už viską, kas gyvenime gražiausia, įteikė mylimiausiam žmogui - mamai - rožių.

Svajonė

Pasveikinti aktorės scenoje susirinko ir kurso draugai - legendinis režisierės Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtukas (Algirdas Latėnas, Irena Kriauzaitė, Dalia Overaitė, Vytautas Petkevičius, Violeta Podolskaitė, Kostas Smoriginas, Arūnas Storpirštis, Dalia Storyk ir Remigijus Vilkaitis), scenoje pasirodęs 1975 metais, ant kojų sukėlęs visą Vilnių ir tapęs istorija.

"Jaunystės maksimalizmas leido tikėti, kad žiūrovas, pasižiūrėjęs spektaklį, pasikeis, taps geresnis ir tyresnis. Dabar jau supratau, kad šito nebus, negali būti - gilios abejingumo ir blogio šaknys, tačiau esu patenkinta, kai žmonės iš širdies juokiasi ar verkia", - apie savo profesiją kalba Kazlauskaitė.

Ji prisipažino, kad didžiausia jos svajonė visą laiką buvo dar kartą su visais kurso draugais pabūti scenoje ir sudainuoti mylimiausią kurso dainą. "Suprantu, kad esu turtinga - turiu labai daug draugų", - sakė jubiliatė.

Šiltų žodžių aktorei nepagailėjo ir kurso vadovė Tamulevičiūtė, garsėjanti kaip griežta pedagogė: "Kristina turi tą Dievo dovaną, tai, kas man teatre yra brangiausia, kai tragiška ir komiška susijungia viename žmoguje tai yra tikroji tiesa. Kristinai likimas nepašykštėjo sunkių dienų, tragiškų, nelengvų dalykų. Dažnai pamačiusi ją gyvenime linksmą, kvatojančią, energingą, pagalvoju - sunkus laikas dabar Kristinai. Prisidengti nuo kitų ir savęs - tai žmogui kainuoja labai daug. Bet tas gyvenime ją ir saugo, neleidžia prapulti, padeda išlikti gerai ir vaikiškai patikliai. Aktoriui išlaikyti vaiko savybes - reakciją, natūralumą, laisvę vienas iš svarbiausių dalykų".