Geriausias poilsis – gamtoje

Vienas paskutinių aktoriaus darbų – jo vaidmuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje pagal Alessandro Baricco to paties pavadinimo romaną „Šilkas“ (režisierė Birutė Mar). Po premjeros Gediminas staiga pajuto – reikalinga pauzė. Tačiau kaip atostogaus, dar nežinojo. Tik viena aišku – į gamtą: „Noriu pailsėti nuo žmonių, man reikia tylos. Tikriausiai pagyvensiu šalia Nemenčinės esančiame sode, kur yra miškas, ežeras, tikiuosi pasimatyti ir su draugais“.

Tačiau besidžiaugdamas būsima ramybe Gediminas jau dalijasi planais ištrūkti į Klaipėdą ir ten pasiklausyti džiazo – juk be to atostogos netektų žavesio. Poilsiauti svečiose šalyse aktoriui ir muzikantui nėra poreikio, nemažai pasaulio yra aplankęs su spektakliais, koncertais. Pastaraisiais metais su spektakliu „Arklio Dominyko meilė“ (režisierius Albertas Vidžiūnas) apsilankė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, Belgijoje, Danijoje. Šiandien Lietuvoje pakliūti į šį spektaklį sudėtinga, bilietus būtina užsisakyti iš anksto.

Gastrolės kitose šalyse kupinos netikėtumų. Gediminą labiausiai nustebino tai, kad JAV vaikai nėra matę spektaklių: „Ten tokia gera šalis, kad vaikams spektaklių nėra, bet yra Disneilendas“, – ironizuoja aktorius.

Kelionės po svečias šalis aktoriui padėjo suprasti daug svarbių dalykų: „Nereikia bėgti spręsti savo problemų kitur, ten nėra geriau. Bendraudamas su išeiviais iš Lietuvos supratau, kad kalbos apie gerą gyvenimą ne Lietuvoje tėra mitai. Jie man pasakojo, kokius pažeminimus patyrė svetimoje šalyje. Kita vertus, mokomės iš savo klaidų – tegul žmonės išvažiuoja ir pasižiūri. Tikiu, kad tikslingai gimstame tam tikroje šalyje ir šeimoje, o tai neigti savo tolesniu gyvenimu neišmintinga“.

Gedimino nuostatos tvirtos: savas kraštas mieliausias, net ir vargas čia lengviausias.

Namai kupini linksmo erzelio

Aktorius ir muzikantas nepasižymi „fanaberijomis“ ir sako nesąs bohemos atstovas: „ Net nežinau, kas tai yra, ir nesuprantu, kodėl aktoriaus profesija vadinama bohemiška? Gal tai muilo operų ar prastos literatūros suformuota nuomonė?“

Gediminas žino, kad aktorius privalo būti drausmingas: „Tam tikra prasme esi kareivis. Kai būtina, turi atsikelti ir eiti. Regimantas Adomaitis man yra pasakęs, kad norint išlikti šioje profesijoje reikia išmokti laukti ir ilsėtis“. Kino filmavimo metu apie 70 proc. laiko užima laukimas – lauki partnerio, lauki saulės ar tamsos, lauki, kol paruoš filmavimo aikštelę, kol nugrimuos, kol aprengs, kol paruoš šviesas, kol sustatys kameras. O kur dar įvairiausi netikėtumai! Reikia rasti būdą išsaugoti jėgas“.

Vilniaus senamiestyje gyvenančio aktoriaus namai pilni žmonių. Kartu gyvena ir suaugę sūnūs – dvidešimt šešerių Kristijonas ir ketveriais metais jaunesnis Ainis. Kol kas nė vienas nesiruošia palikti tėvų namų: „Matyt, jiems patinka, – linksmai atsidūsta Gediminas, – jie kartu su draugėmis gyvena su mumis. O kur dar jų bičiuliai, apsilankantys kone kiekvieną dieną!“ Linksmas erzelis ir chaosas namuose netrukdo aktoriui, atvirkščiai, jis džiaugiasi namų, kuriuose visiems gera, atmosfera.

Vyresnysis sūnus Kristijonas pasirinko ekonomisto specialybę, kaip ir vienas jo senelių, dirba audito ir finansų įmonėje. Jaunesnysis Ainis dar studijuoja Muzikos akademijoje, rež. G.Varno kurse. Su kurso draugu ir kitais akademijos studentais sukūrė savo muzikos grupę, daug koncertuoja, kuria.

Į klausimą, ar esąs geras vyras savo žmonai, aktorius atsako beveik rimtai: „Nuostabus. Juk kai manęs namuose nėra, nespėju jai nusibosti“.

Gyvena be pykčio

Ar nepavargo aktorius ir muzikantas nuo gerbėjų dėmesio? Gediminas nuoširdus: „Nesu televizijos žvaigždė ir tuo džiaugiuosi. Gal ir nesuprantu, ką dabar vadina žvaigždėmis. Ar kai tave kartą kitą parodo ekrane ir pakviečia į radijo ar televizijos laidą? Tokiu atveju greitai Lietuvoje gyvens vien žvaigždės, paprastų žmonių neliks“.

Jam keista dabartinė mada radijo ar televizijos eteryje kalbėti be sustojimo – nesusimąstant, apie ką kalbi, nepaliekant klausytojui pauzės susivokti: „Lietuvos televizijos serga tokia liga – vedėjas užduoda klausimą, pašnekovas atsako, tačiau žiūrovui susidaro įspūdis, kad jie vienas kito negirdi. Jei toks pokalbis tęstųsi kokias dvi tris valandas prieš veidrodį, manau, baigtųsi tam tikroje gydymo įstaigoje. Tačiau viso to esame priversti klausytis mes“.

Aktorius tikisi sulaukti geresnių laikų, kai televizijos ims kurti prasmingas laidas, o geltonoji spauda jau ir taip turi dėmesio vertą konkurentą – internetą: „Manau, jei nepatinka spauda ar televizija, reikia pranešti apie tai. Gal laidų kūrėjai ir žurnalistai nežino ir to laukia? Tik be pykčio, kad argumentai būtų labiau įtikinami, tačiau reikšti savo nuomonę būtina“.

Nauji projektai

Serialus Gediminas dažniausiai žiūri tuos, kuriuose vaidina pats. Tokia darbo specifika. Šiandien jis jau gali rinktis sau įdomius užsiėmimus, todėl nemažai pasiūlymų atsisako: „Nenoriu gaišti laiko ten, kur man neįdomu. Ir taip turiu darbo. Koncertai, muzika, pedagogika, teatras, kinas, leidyba – besikeičiančios veiklos sritys psichologiškai yra poilsis“.

Ateities planais aktorius nelinkęs dalytis – kam Dievą juokinti? Pagaliau visai neblogai nieko neveikti, juokauja jis. Tačiau vis dėlto papasakoja. Vasaros pabaigoje bus išleistas naujas dainų rinkinys „Pranciškaus sodas“, į kurį sudėtos Gedimino parašytos dainos apie paukščius, gyvulius ir vabalus. „Pastaruoju metu leidau draugų dainas arba sudarinėjau rinkinius. Paskutinis mano darbas – išleista koncerto ,,Stygos danguj“ Sauliui Mykolaičiui atminti kompaktinė plokštelė.

Kartu su Aidu Giniočiu jie pirmieji išleido dainas su fonogramomis: ,,Bardų knyga“, „Bardų dainos vaikams“ (su CD). Čia rasite ir Vytauto Kernagio laišką anūkams, kitų dainų autorių laiškus vaikams. Pradėdamas savo muzikinį kelią, Gediminas ieškojo tokių leidinių, tačiau nerado, todėl dabar nori padėti pradedantiesiems. „Iš tiesų tai nėra pelninga veikla, – pripažįsta, – tačiau negalime visada galvoti vien apie pelną. Pinigų kultas yra toks pats apgaulingas, kaip ir žaidimas „žvaigždėmis“. Matau, kaip klesti bardų muzikinė kultūra, daugėja naujų festivalių, naujų atlikėjų. Tai – puiku, nes žmonės ieško savęs“.