Nesėkmingai dalyvavo Eurovizijos nacionalinės atrankos finale, vėl grįžo į Londoną. Ten viename bare sutiko iš Lietuvos trumpam atvykusį dainininką ir prodiuserį Egidijų Dragūną. Jo padedamas, pasivadinęs Sasha Son, antrą kartą dalyvavo atrankoje į Euroviziją. Jo atlikta jausminga ir romantiška daina „Miss Kiss“ šį sykį pelnė trečią vietą.
Vėliau Egidijaus ir Dimos keliai išsiskyrė. Dabar atlikėjas įrašinėja naują albumą ir tikisi, kad trečias bandymas atrankos konkurse 2009 metais bus lemtingas.
Ką veiki šiuo metu?
Gėriuosi vasara, dirbu ir ruošiuosi savo pirmajam soliniam koncertui, kuris rugsėjo 19 dieną įvyks muzikos ir kokteilių bare „L’amour“. Iš tikrųjų tai bus mano gimimo diena. Tie, kas mėgsta geros kokybės muziką, labai laukiami.
Prieš daugelį metų Ovidijus Vyšniauskas ir Gintaras Zdebskis parašė dainą „Mamai“, kurią atlikęs užėmei ypatingą vietą Lietuvos žmonių širdyse. Tačiau greitai dingai. Kas tada nutiko?
Mano karjera prasidėjo, kai buvau 10 metų. Sulaukęs dvylikos, po daugybės sėkmingų pasirodymų dainų konkursuose išleidau albumą „Svajonių laivas“. Kai tėvas nusprendė persikelti į Londoną, išvykau kartu. Buvo sunku išsiskirti su Lietuvoje liekančiais artimaisiais ir draugais, bet labai norėjosi ir į Londoną.
Kodėl prireikė tokių ekstremalių pokyčių?
Pradėjo keistis mano balsas, nedainavau beveik metus. Jaučiau, kad kaip dainininkas-vaikas Lietuvoje pasiekiau viską, ką galėjau, todėl nusprendžiau pasinaudoti proga ir patraukti ieškoti naujų galimybių.
Mes nieko nežinome apie tavo šeimą.
Motina su tėvu išsiskyrė, kai buvau dar visai mažas. Tėvai sukūrė naujas šeimas. Dabar mano tėvas gyvena Kanadoje. Jis su kita moterimi susilaukė mano brolio Nikitos ir sesers Anastasijos. O mama ištekėjo antrą kartą, turiu dar vieną brolį – Glebą. Mes visi esame laiminga šeima.
Kaip tave paveikė tėvų skyrybos?
Buvau per mažas suprasti, kas įvyko. Manau, kad jos man neturėjo jokių pasekmių.
Ar bendrauji su savo broliu ir seserimi, kurie gimė naujoje tėvo šeimoje?
Aš tik visai neseniai užmezgiau ryšį su savo seserimi per internetą. Iš tikrųjų tai ji mane susirado. Geras dalykas tas internetas, jis daro stebuklus!
Ar šiuo metu gyveni vienas?
Gyvenu su šeima – mama, broliu Glebu ir patėviu Olegu.
Kokia buvo tavo, kaip dainininko, kelio pradžia? Gal į sceną atvedė tėvai?
Daugiausiai tam įtakos turėjo mano močiutė, norėjusi, kad jos anūkas taptų dainininku. Kai buvau dar visai mažas, norėdama užmigdyti ji man dainuodavo rusų romansus ir įvairias lopšines, bet užuot miegojęs aš klausydavausi jos. Galima sakyti, kad močiutė buvo pirmoji mano muzikos mokytoja.
Ar pats rašai dainas?
Aišku, kad taip! Nepažįstu nei vieno, kuris laikytų save muzikantu, bet pats nekurtų muzikos.
Kokią muziką atlieki ?
Mano mėgstamiausios muzikos kryptys yra Soul, R&B ir džiazas, bet pats prieš metus pradėjau rašyti popsą, nors aš tos muzikos nemėgstu taip vadinti. Dažniau ją vadinu kokybišku popsu, ypač atkreipdamas dėmesį į tai, kiek daug pigaus popso girdime.
O kokios muzikos mėgsti klausytis?
Mano mėgstamiausia dainininkė visada buvo ir bus Vitni Hiuston. Ji žavi, grakščių judesių ir turi puikų balsą. Mielai klausausi Brajano Maknaito, Alicijos Keys, Lauryn Hill, Frenko Sinatros, Elos Fidžerald, Burto Bacharacho.
Tavo daina „Miss Kiss“ dalyvavo atrankoje į Eurovizijos dainų konkursą, surinkai nemažai klausytojų simpatijų. Tačiau laimėjo Jeronimas Milius. Sakei, kad bandysi savo sėkmę ir dar kartą.
Be jokių abejonių, dalyvausiu Eurovizijoje ir, manau, kad tai tęsis tol, kol laimėsiu. Gal būt trečias kartas bus laimingas? Manau, kad žmonės savo favoritą privalo rinktis labai rūpestingai, kadangi Eurovizija yra Europos dainų konkursas. Lengva pasirinkti dainą, atitinkančią mūsų kultūrines vertybes, bet juk tai nereiškia, kad ji bus teigiamai sutikta Europoje. Eurovizija yra labai savotiškos ir didelės varžybos.
Kodėl scenoje prisistatai Sasha Son?
Šį slapyvardį šių metų Eurovizijai man parinko Egis (buvęs vadybininkas Egidijus Dragūnas – red.) Mes nusprendėme, kad muzikos versle sukasi pernelyg daug Dimų. Sasha – tarptautinis vardas, ypač populiarus tarp juodaodžių Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kaip sekėsi įsikurti Londone?
Atvažiavęs į Londoną, jaučiausi lyg būčiau iš kito pasaulio – nemokėjau kalbos, nieko ten nepažinojau. Į mokyklą ėjau nerimaudamas dėl to, kaip mane priims, bet muzikos dėka greitai pajutau, kad nesu svetimas. Niekada nepamiršiu, kaip į bendraklasių klausimus tekdavo atsakinėti „I don’t understand“ („Aš nesuprantu“).
Vėliau mano tėvas išvažiavo į Kanadą, o aš pasilikau Londone. Įstojau į koledžą, sutikau daug talentingų muzikantų, buvo labai įdomu ir linksma. Po paskaitų visi rinkdavomės kartu repetuoti. Vienas atsinešdavo gitarą, kitas – būgnus, trečias – sintezatorių, ketvirtas – bosinę gitarą, o dar keletas tiesiog stovėdavo ir klausydavosi. Taip leisdavome laiką. Pradėjau užsidirbti pats: dalijau skrajutes, dirbau kino teatre, po to kavinėje barmenu, padavėju. Ir, žinoma, dainavau.
Ar skiriasi jaunimo santykiai Lietuvoje ir Londone?
Londone niekam neįdomu, kokia tavo odos spalva – juoda, balta ar geltona. Nesvarbu ir tai, ar tu gotas, reperis, pankas, homoseksualas ar natūralas. Visi vieni kitus gerbia ir gyvena taip, kaip nori. Atmosfera mieste yra laisva ir tolerantiška. Man labai patinka, kaip londoniečiai moka linksmintis, kokius teminius vakarėlius rengia. Londone yra vienas rajonas, kuriame gyvena vien tik menininkai, o vakarėliai ten vyksta ant kiekvieno kampo. Žavūs tie vakarėliai – šiltą vasaros vakarą mes visi susėdame ant namo stogo, aplinkui dega žvakės ir skamba pianino garsai. Nereikia net nieko pažinoti, užtenka prieiti, pasisveikinti – ir tu jau savas.
Ar turi širdies draugę?
Taip, turiu draugę Jacintą. Jai 24 metai, gyvena Londone. Mes esame kartu jau šešerius metus.
Susitikome bare. Iš pradžių tik žvilgtelėjome vienas į kitą, bet pasikalbėti neišdrįsome. Vėliau priėjau prie jos ir pakviečiau šokti.
Mano draugės motina kilusi iš Nigerijos, o Jacinta gimė Londone ir niekada nėra buvusi savo motinos gimtinėje. Ji dirba kompiuterinių žaidimų bandytoja. Didžiuojuosi ja, Jacinta sulaužė stereotipą, kad tik vaikinai gali tinkamai išbandyti kompiuterinius žaidimus.
Kokioje šalyje planuoji apsistoti ilgesniam laikui?
Aš gėriuosi Londonu, bet Vilnius yra mano namai. Manau, kad dalį laiko praleisime viename, dalį kitame mieste.
