Šalies prezidentas Valdas Adamkus prognozuoja, kad stipriausia Europos futbolo komanda taps Olandijos arba Portugalijos rinktinė.

Rimas Kurtinaitis yra aistringas futbolo gerbėjas, bet dėl darbų gausos turėjo galimybę stebėti tik keletą Europos čempionato rungtynių.

„Labai džiaugiuosi portugalų geru žaidimu. Man imponuoja portugalų ir brazilų žaidimo stilius“, - šių dienų aktualijomis dalinosi olimpinis čempionas.

Atlikėja Natalija Zvonkė, kaip ir šalies vadovas, favoritais vadina Portugalus, nors nėra aistringa šios sporto šakos mėgėja. Tiesa, mielai grožėjosi, kaip Šveicarijos ir Turkijos rinktinės balose lošė.

Tomas Sinickis: Aš už Kroatiją nuo tada, kai ji laimėjo prieš Angliją. Anglai nemoka žaisti ir aš labai apsidžiaugiau, kad jie nepateko į Europos čempionatą. Supratau, kad lietuviai neturės už ką sirgti, nes jie irgi nesupranta futbolo.

Iš pat pradžių žinojau, kad vokiečiai žais prastai. Noriu, kad jie nelaimėtų, nes visokie valdai ivanauskai ir liubinskai užsičiaups - jie ir taip nieko nesupranta apie futbolą, nes galvoja, kad vokiečiai favoritai.

Foto: DELFI (K.Aleksynaitės nuotr.)

Kaip galima klausti, kokia, gerbiamas treneri, jūsų prognozė, kai jo rinktinė – šimtoji pasaulyje? Nesąmonė! Dar man patinka, kaip komentuoja mūsų komentatoriai, pavyzdžiui, labai dažnai kartojami žodžiai žestas ir pramušti...

Galvoju, kad ketvirtfinalyje Vokietija gaus nuo Portugalijos, Kroatija pusfinalyje turėtų susitvarkyti ir žaisti finale. Manau, kad kažkuri iš šitų turėtų būti finale: Kroatija, Olandija ar Italija.

Galina Dauguvietytė: Futbolą žiūriu jau 40 metų. Ką jūs, dar bus olimpiada, tai man visa vasara – šventė! Šiuo metu dirbu nuo 19 val. iki 24 val. Nuo senų laikų man visos pavardės žinomos, pati dar mačiau ir Pele, ir visas legendas lošiant.

Aš simpatizuoju Olandijos komandai, nes nuo senų laikų patiko, kaip lošė jų dabartinis treneris, nes buvo žvaigždė. Gal todėl, kad ir pati turiu olandiško kraujo. Labai graikai nuvylė – kadaise buvo gera komanda, o dabar tokie kumeliai, ne ne ne... Kaip mes keičiamės, taip ir komandos keičiasi.

Išskirčiau portugalus, ispanus, labai nuvylė prancūzai, o savo laiku buvo čempionai... Daug kas vokiečius favoritais vadina, ir aš juos labai palaikiau, bet kai pažiūrėjau juos lošiant su kroatais, jie irgi nuvylė. Lauki vieno, o rezultatas kitas. Bet gimsta kažkokia komanda, į kurią pradedi kreipti dėmesį.

Rusų laikais mane milicija yra užsipuolusi už riksmą, nes per daug azartiškai rėkiau per futbolo rungtynes. Pasikarščiavau (juokiasi). Pasisodino į pirmą eilę tarp milicininkų. Esu senas sportsmen, o pati gyvenime nesu kojos iš namų iškėlusi (nusijuokia).

Virgilijus Alekna: Šiais metais man gerą įspūdį daro portugalai. Tai pakankamai stabiliai žaidžianti komanda ir pasaulio čempionate teko matyti. Nedidelė valstybė, o toks aukštas futbolo lygis. Žaviuosi Cristiano Ronaldo, manau, kad jis geriausias šiuo metu Europoje futbolininkas.

Nustebino turkai. Buvo beviltiškoje situacijoje ir, vis tik, tas rungtynes su čekais ištempė. Labai gražios buvo rungtynės. O kitos komandos žaidžia pagal savo pajėgumą. Galbūt olandų iki šiol nevertinau, bet irgi labai stipri komanda.

Manau, kad finale turėtų žaisti ir nugalėti Portugalija, bent aš taip norėčiau, laikas parodys. Sunku pasakyti, gali į finalą patekti olandai, bet ar jie nueis iki ten, nežinau... Portugalija – čempionai! Aš manau, kad taip turėtų ir būti (nusijuokia).

Choreografas Jurijus Smoriginas: Man futbolas patinka labiau negu krepšinis, nes jis ekspresyvesnis ir panašesnis į šokį – koordinuotas, ritmiškas. Krepšinį šoka labai aukšti žmonės, todėl primena žirafų rungtį, net sunku į juos žiūrėti...

Mes nuolat esame įtakoti tautos, jeigu jau krepšinis, tai viskas... Nėra laisvo pasirinkimo, o futbolas dirbtinai izoliuojamas. Jei gatve eidamas pasakysi, kad krepšinis nepatinka, tave tiesiog gali primušti. Gaila, kad valstybė nepropaguoja įvairių sporto šakų. Tai, turbūt, atspindi tautos mentalitetą. Dabar tautos mentalitetas yra krepšinis...

Sovietiniais laikais džiaugiausi, kad atsirado tokios pavardės kaip V. Ivanauskas ar A. Narbekovas, o paskui vėl užspaudė tą lietuvišką futbolą. Dabar visi arba Lenkijoje, ar dar kažkur lošia, juk patys lietuviai nepalaiko šios sporto šakos...

Dainininkas Vilius Tarasovas: Kol kas mano favoritai – kroatai ir švedai. Kodėl švedai? Nes jie grįžo po ilgo laiko, taip pat per šį čempionatą Z. Ibrahimovičius įmušė vieną gražiausių įvarčių.

Didelį įspūdį paliko kroatai, kai patvarkė vokiečius. Verti eiti į priekį. Dauguma mano chebros serga už portugalus ir olandus, bet aš noriu būti balta varna, kad būtų intriga, taip - įdomiau žiūrėti.

Žiūrime kiekvienas rungtynes, važiuojame pas mane į sodą, pas draugą kieme, kartais kokiame kabakėlyje. Futbolo čempionatas - šventė! (nusijuokia). Jau Violeta griežia dantį, bet suprato, ką tai reiškia. Sakau, olimpiada artėja, taip kad - ruoškis (nusijuokia).

Modelis Giedrė Rusytė: Kartais pasižiūriu, bet mylimos komandos neturiu ir tikrai su alumi bei čipsais klykaudama prie televizoriaus nesėdžiu. Žinau tik kad ne už lenkus sergu. Visada stengiuosi pasižiūrėti rungtynes su italais. Futbolas - gražus žaidimas. Pirmenybę teikiu, ne krepšiniui, o būtent šiai sporto šakai. Žolytė žalia, taip gražiai viskas atrodo (nusijuokia).

Televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas-Greitai: Anglai nežaidžia, aš ir nežiūriu čempionato varžybų, bet žiūrėjau Olandija-Prancūzija rungtynes. Labai džiaugiuosi už olandus. Neturiu už ką sirgti, jeigu būtų, būčiau žiūrėjęs. Lietuviai nežaidžia, anglai nežaidžia, latviai nežaidžia, už lenkus sirgčiau, bet ne tiek man įdomu. Būtų proga, būtų laiko - žiūrėčiau, bet nesutapo. Aišku, kai vyks pusfinaliai ir finalai, žiūrėsiu.

Menininkė Nomeda Marčėnaitė: Keletą kartų, gal Marius, bespaudydamas pultelį, įjungė futbolo rungtynes, tai labai moteriškai pasižiūrėjau, bet man labiau patinka žaisti nei į kitus žiūrėti.

Tik visada visų vyrų gaila, kai jie pralaimi. Pavyzdžiui, italams, kurie yra macho, siaubingai sunku pralaimėti. Pykstu ant sirgalių, nes nemokame pasidžiaugti pergale ir smerkiame pralošusius. Vyrams pralaimėjimas yra siaubingas, todėl aš visą laiką už pralaimėjusius.

Pamenu, italai žaidė labai lemtingai, fatališkai. Pradžioje gavo vieną įvartį, tai labai džiaugiausi, bet po to buvau jau išsigandusi. Čia toks moteriškas, motiniškas futbolo žiūrėjimas... Truputėlį žiūrėjau kaip graikai žaidė su kažkuo, pastradalinau, bet nesulaukiau pabaigos.