Darbo vieta – lova

Vakaro kulminacija tapo pačios kūrėjos pasirodymas ant podiumo su jai kurta ir pačios stiklo šukėmis dekoruota suknele. Pastaroji pareikalavo daugiausiai kūrybinių kančių, nes, patekusi į I. Budrienės rankas priešpaskutinę dieną, tapo bemiegės nakties, iki 6 val. ryto, priežastimi.

„Vyrui sakau, patark man ką nors, esu visiškai „išsikrovusi", kur man klijuoti, ką padekoruoti, nežinau... Tos veidrodžio šukės nelimpa.. Jis sako, aš tau patarėju tikrai nebūsiu, galvok pati“, - po pristatymo juokėsi I. Budrienė.

Prisiminęs tai Darius Budrys, stebėjosi žmonos pomėgiu, kodėl ji visa tai daro, kam to reikia? Juk ir taip visi namai pilni stiklo šukių, ne retai nukenčia nuo jų ir kūrėjos rankos, o dar ir pagrindinis namų kambarys – miegamasis - tapo darbo kabinetu, o lova - darbo stalu.

Kol kas vyrui Inga turi užduotį – įrengti jai darbo kambarį, kur ji galėtų kurti: „Jeigu jis nori miegoti su manimi lovoje, reikia kambario – kitaip neliks vietos, nes lova užimta. Man reikia jaukiai atsisėsti, turi būti televizorius, minkšta, šilta, apsistatau pagalvėlėmis lovoje. Man taip geriausia“.

Spindėjo viskas

Pristatymo vakarą „Latino“ baras sužibo stiklo šukėmis, kuriomis buvo papuoštas baro grindinys. Svečiams buvo dovanojamos sagės-veidrodėliai, net maži šampano buteliukai buvo nusagstyti „Swarovski“ kristalais. Kad būtų dar didesnis „spindesio efektas“, prie baro durų stovėjo ir kristalais papuošti Budrių automobiliai.

Svečius pasitiko I. Budrienės du vyrai - sutuoktinis Darius ir sūnus Kernius. Vyro marškinius puošė šukėmis dekoruotos sagos, o sūnaus juosmuo buvo papuoštas spindinčia sagtimi. Ant padavėjų drabužių taip pat spindėjo I. Budrienės dekoruoti papuošalai.

Renginį simboliškai atidarė veidrodžio ir stiklo šukes basomis kojomis perėjęs bušido meistras Jordanas Poškaitis. Modelių pasirodymus lydėjo gyva perkusininkų ir tamtamų muzika.

Savo kūrinių neparduodanti verslininkė iškart po renginio modeliams pasiūlė išsirinkti sau patinkantį papuošalą, kuriuos ji dovanoja. Paklausta, kodėl ji kuria papuošalus ir jų neparduoda, atsakė, kad jos tikslas – ne pasipelnyti, o realizuoti savo idėjas.

Po pristatymo I. Budrienė dėkojo ne tik K. Lekeckui, bet ir savo ištikimam vyrui, kuris, nors ir stebisi žmonos pomėgiu, ją palaiko ir kantriai susitaiko su nepatogumais.

Lauks įkvėpimo

Prieš ketverius metus I. Budrienė pristatė pirmąją savo papuošalų kolekciją „Sudužusių veidrodžiu karalystėje...“, o domėtis šia kūryba pradėjo beveik prieš 10 metų.

Jos pirmieji darbai – įvairūs vitražai ir koliažai. Kol kas ji neketina kurti trečiosios kolekcijos, nežino, ar išvis ji išvys dienos šviesą. I. Budrienė imasi naujos veiklos, kai yra įkvėpimas, o kol kas – nori pailsėti po dviejų mėnesių darbo prie šios kolekcijos.

„Papuošalų dizainere savęs nevadinu, tačiau jeigu vėl atsiras toks vidinis jausmas, ir vėl kažką sukursiu”, - kalbėjo ji.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją