Kiek daugiau, nei pusė šimto kilometrų ir neblogas kelias. Neskubėdami nufilmuojam interviu su šeimininku ir... Taip. „Pagieža“ vėl pasigedo dėmesio.

Už tokį aplaidumą dabar tenka sumokėt tirpstančiu laiku. Daugiau nei valandą knibinėję visokias sistemas ir atlikę įvairiausius automobilininkų triukus - pasiduodam. Kabinam už „Drąsučio“ uodegos ir besispyriojančią, pusantros tonos sveriančia tetą, velkam iki artimiausių pakeliui esančių autodirbtuvių. Ir vėl tas graudinančiai nuostabus vaizdas: konsiliumas prie negaluojančios, jos būklės konstatavimas ir stebuklingas išgijimas.

Mūsų nepakankama kvalifikacija niekaip nebūtų aptikusi nedidelio elektronikos gedimo. Bent jau taip greitai. Po tokių operacijų ligoninėje net valandos nelaiko. Tad ir mes neužsibūnam.

Nuostoliai: 2 sugaištos valandos ir 15 litų. Niekis. Juk puikiai suprantam, kad ir kaip idealiai mūsų automobilis būtų paruoštas, jo amžiuje mėgstama krėsti banalius pokštus.

Ir net Irano automobilių legendos „Paykan“ (toks tarybinės „Volgos“ ir „Moskvič“ nesantuokinis kūdikis) valdomoje šalyje visi automechanikai žino mūsų vairuojamą modelį, lyg tėtė Karlas savąjį Buratiną..

Beje, apie „Paykanus“ nors jie dėl skleidžiamo (be katalizatorių ir sunaudoja 14 litrų degalų 100 km) didelio oro taršumo jau nebegaminami 4 metus, šalyje jų dar yra apie 2 milijonus. Tad, jei sušlubuos sveikata, artimiausiu metu jūsų šeimos daktaras neturėtų pasiūlyti jums vykti pakvėpuoti grynu oru į Persiją.

Tiksliau - į Teheraną.

Ginčai dėl to, kas yra Kaspija - jūra ar ežeras, vis dar nesibaigia. Kaip keistai beatrodytų, būtent nuo to priklauso ir naftos dalybos tarp aplink Kaspiją esančių valstybių. Ir į nuostabiausių pasaulyje paplūdimių ir nardymo vietų šimtuką šis telkinys nepatenka.

Pilkas, purvinas smėlis nesukėlė minties, kad niokojam gamtą pasiekę vandenį automobiliais. Radom čia smagių žmonių kompaniją, kurie pradžioje nuščiuvo, o paskui, pamatę, kad mes užsieniečiai, vėl nedrąsiai pagarsino muziką stovinčiame automobilyje ir puolė pažindintis, fotografuotis.

Tik merginos su merginomis, vyrai - su vyrais. Ne kitaip.

Gal pastebėjote, kad naujienos apie Iraną, kurių mes sulaukiame Lietuvoje, daugiausiai yra negatyvios? Tačiau tokiu būdu galima pristatyti kiekvieną šalį.

Artėjant Teheranui ir mūsų jaunasis draugas, gyvenantis šiame mieste, galų gale, nenoriai, bet prisimena apie nelinksmus čia vykstančius dalykus. Prieš kelionę dar prisižiūrėjus atitinkamu vaizdų „YouTube“ tai nedrąsina.

Apie tai, kad pats kalėjime praleido naktį ir buvo sužalotas vien už tai, kad ėjo gatve su mergina (viešai pasirodančios poros gali būti tik sutuoktiniai). Apie tai, kaip vidury nakties buvo ištemptas nuogas į gatvę, sumuštas, išvežtas ir negrįžęs jaunas žmogus vien dėl to, kad kažkokiam kaimynui pasirodė, kad jo bute kiek per garsiai groja muzika.

Kiek vėliau Teherane pačiam teko būti liudininku, kai žmonės iš autobusiukų tamsintais stiklais pradeda auklėti jauną žmogų, kuris, jų nuomone, apsirengęs ne pagal Islamo tradicijas.

Sunku būtų pasakyti, kuo tvarkingi, juodos spalvos, gal kiek per stipriai aptempti marškiniai neįtiko, tačiau vaikinukas buvo viešai auklėjamas. Jo vardas užfiksuotas. Antras toks atvejis - jau bauda. Trečias- kalėjimas.

Ir „viso gero“ studijoms ir gražiai ateičiai. Įdomiausia, kad mano matytu metu aplinkui buriavosi VIEN tik madingai apsirengę jaunuoliai, šį epizodą jie stebėjo pasyviai. Paklausus, kodėl, šalia stovintis bičiulis paaiškino, kad jaunimui pabodo bijoti ir tūnoti namuose.

Todėl jiems tas pats. Tačiau tokie čia įstatymai. Ir užsieniečiams panašūs dalykai negresia! Aišku, mūsų merginos turi dėvėti skaras, jokių „pažeminto juosmens“ (ar kaip jie ten vadinasi) džinsų, jokių nuogų blauzdų.

Svarbiausia, gerbk tos šalies papročius, kur esi, kad ir kokie jie tau atrodytų keisti - ir tu puikiai ir saugiai jausiesi tarp daugybės išties nuoširdžių ir draugiškų žmonių.

Toks jausmas, kai mokyklos laikais atvažiuodavo moksleiviai iš VDR. Koks pasididžiavimas būdavo vaikščioti po Vilnių su jais ir visaip rodyti paslaugumą! Čia – tas pats. Vos atvykus į Teheraną esame apgaubti rūpesčiu, noru išpildyti visas tavo užgaidas.

Teheranas - didžiulis, garsus, chaotiškas monstras. Toks supergalingas Irano motoras. Ne siela. Bet pagrindinė jėga. Lankomės geru metu. Pavasarį. Smogas virš miesto nedidelis (apie kamščius gatvėse - rytoj).. Vakare, nuo aukščiausios vietos mieste, taip vadinamo „Teherano stogo“, gali pamatyti, koks neaprėpiamas jis yra.

Sako, 14 milijonų žmonių čia. Ir du milijonai automobilių. O šalia - nuostabiausios vietos. Vienoje tokių sulaukėme vidurnakčio. Su arbata ir kaljanu, lietuvių- persų- anglų kalbų maišalynėje.

Nuotraukos iš Irano - www.silkokelias.lt