Žinomas rašytojas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Sraigė su beisbolo lazda“ šiemet pelnė geriausios 2007 m. lietuviškos knygos laurus, teigia, kad reikia žiūrėti ką žmonės daro, o ne kas jie tokie. Nors rašytojas nėra skaitęs atlikėjų knygų, anot jo, „nesvarbu kas rašo – svarbu kaip rašo. Gerai rašyti gali kas tik nori – koks skirtumas atlikėjas jis ar santechnikas.
Paklaustas apie drąsų Stano bandymą kurti „Mažojo princo“ tęsinį S. Parulskis atkerta, kad šios knygos tęsinių gali būti begalė. Anot jo, daug kas rašė ir Homero kūrinių tęsinius, taigi variacijų šitame pasaulyje pilna.
Julius Žėkas: „Nėra per drąsių ar blogų idėjų“
Tuo tarpu poetas ir prozininkas bei vienas iš aktyviausių „Rašytojai.lt“ bei „Sintezijos“ judėjimo Lietuvoje kūrėjų, Julius Žėkas sako, kad sveikintinos yra visos drąsios iniciatyvos.
„Šiandienos pasaulyje nėra tabu, tik baimės ar kompleksai, dažniausiai gimstantys iš nežinios ir susvetimėjimo“, – teigia Julius Žėkas.
„Kiekviena knyga turi savo pasaulį, savo skaitytoją ir savąją vertę. Žmonės, ilgėliau pabuvę literatūros pasaulyje, tiesiog įgauna nuojautą ar supratimą apie knygas, kurio dažniausiai net nereikia komentuoti vienas kitam. Šiuo atveju, iš savo kolegų pastabų susidariau nuomonę, kad Stano knyga turi komercinę vertę, bet neturi išliekamosios. Sutikčiau su tuo, kad populiariosios kultūros atstovams knyga yra savireklamos priemonė, tačiau neatmeskime, kad noras išbandyti save kituose vandenyse, ne visada tėra tik gviešimasis užkariauti dar vieną papildomą auditoriją“, – priduria J.Žėkas
Anot prozininko, nėra per drąsių ar blogų idėjų, todėl, kas žino, galbūt šis jauno žmogaus žingsnis paskatins ar iššauks tikrai vertingą atsaką.
Stano: „Kūrybiškumą matyt paveldėjau“
O ką apie savo norą ir gebėjimus rašyti sako patys atlikėjai? Galbūt sugebėjimas rašyti yra paveldimas? Neseniai antrą knygą „Neįtikėtinos istorijos“ išleidęs Stano pasakoja: „Kūrybiškumą matyt paveldėjau iš savo tėvo, kuris kūrė dar jaunystėje, tačiau savo kurto romano nespėjo pabaigti“.
Atlikėjo tėvas buvo lakūnas, kaip ir jo mėgstamas rašytojas Antuanas de Sent – Egziuperi. Polinkį į kūrybą turi ir Stano sesuo, prisidėjusi prie jo knygos rašymo. Atlikėjas prasitaria, kad mėgsta skaityti, yra skaitęs ir žinomų lietuvių rašytojų kūrinius – Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio ir kitų, kas taip pat turi reikšmes jo kūrybingumui.
Pats atlikėjas teigia, kad bandžiusių rašyti „Mažojo princo“ tęsinį buvo ne vienas – Lietuvoje Vytautas Rimkevičius 1987 m. išleido knygą „Mažasis princas ir papa Antuanas“. Tuo tarpu jis pats teigia nerašęs šios knygos tęsinio o tik panaudojęs personažą.
Apie Jurgos Šeduikytės bei Mios bandymus rašyti Stano atsiliepia teigiamai. „Jurga ir Mia – protingos moterys ir tikiuosi, kad koleges į knygų rašymą pastūmėjo tokios pačios priežastys, kaip ir mane – nesugebėjimas išreikšti visų savo minčių, norų per dainas, muzikinį formatą“, – teigia Stano.
