Prieš savaitę 62 metų E.Malūkas buvo išrinktas Trakų rajono meru.

Romanas apie politikos virtuvę

„Knygos negaliu išleisti. Manęs niekas nesupras. Tai, kas vyksta romane, bus tapatinama su mano dabartine veikla“, – apgailestavo E. Malūkas.

Kaip ir ankstesnėje kūryboje rašytojas lyg skalpeliu negailestingai skrodžia socialinį visuomenės gyvenimą. Čia ir slypi prieštaringai vertinamo bestselerių autoriaus populiarumo fenomenas. Mūsų kasdienę, įprastą būtį rašytojas paverčia savo romanų varomąja jėga, kūnu ir dvasia. Jo kūryba suprantama ir artima paprastiems žmonėms, nes aštriai atspindi nūdieną – gyvenimą čia ir dabar.

Panašu, kad naujausias E.Malūko kūrinys ne mažiau skandalingas nei ankstesnieji. Šiame romane daug politinio gyvenimo užkulisių. Knygos herojaus žmona – Seimo narė. Gausu su savivaldybių veikla susijusių paralelių, politikos virtuvės. Svarbiausias knygos leitmotyvas – gyvenimą varo į priekį naudos siekimas.

„Tai pirmas mano romanas, kur kalbu pirmuoju asmeniu. Dabar jo spausdinti neįmanoma“, – tikino prieš savaitę meru tapęs E.Malūkas.

Meras ypatingoms situacijoms

E.Malūko populiarumas neblėsta. Jo devynios knygos išleistos net 400 tūkstančių egzempliorių tiražu. Jis turi savo skaitytojus. Ir negailestingus savo kritikus. Jie bestselerių autorių kaltina laikraštiniu stiliumi, dirbtinėmis situacijomis, buitine, žargoniška kalba, perdėtu filosofavimu ir kitokiomis nuodėmėmis.

Tačiau užsispyrusiam žemaičiui nė motais kritikų strėlės, atvirai ignoruojanti jį Rašytojų sąjunga. Vis dėlto naujausia knyga išvys dienos šviesą ne anksčiau nei po trejų metų. Mat tiek truks savivaldos kadencija, todėl šį metą teks išlaukti.

E.Malūkas pripažįsta, kad užsiritino sunkų akmenį – pataisyti susikompromitavusios valdžios įvaizdį. Buvę Trakų rajono vadovai įtariami neskaidria veikla, jiems iškelta baudžiamoji byla. Tačiau apie tai rašytojas kalba santūriai – visus taškus sudės teismas.

Prieš tapdamas meru rašytojas dirbo Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistu. Pasveikintas su mero pareigomis tik sunkiai atsiduso: „Nebuvo kitos išeities.“ Beje, Trakų rajono savivaldybės meru jis jau dirbo prieš ketverius metus. Tiesa, tik keletą mėnesių. Ir tada, ir dabar savotiškai gelbėjo ypatingą situaciją.

„Neketinu keisti savo darbo braižo, bendravimo su žmonėmis. Mane čia visi vadino vardu. Buvau kai kurių kolegų nuodėmklausys. Man, kaip rašančiam žmogui, tai labai svarbi patirtis. Todėl esu čia, o ne užsidaręs savo sodyboje. Tačiau politika nėra mano gyvenimo tikslas. Rašymas yra mano saviraiškos laukas. Nesu prisirišęs prie mero kėdės, esu visiškai laisvas. Aš branginu ne šią vietą, o galimybę veikti“, – tvirtino naujasis Trakų rajono meras.

Kūryba kasdien privaloma

E.Malūkas viliasi likti ištikimas sau. Jau daug metų laikosi šventos taisyklės – kas rytą parašyti po tris puslapius. Nesvarbu, ar yra įkvėpimas, ar įnoringoji mūza nusisukusi. Dabar šiam ritualui gali pritrūkti laiko – jį pasiglemžia mero darbas.

„Einu gulti apie devintą valandą vakaro, keliuosi 4 ryto, rašau iki 7. Snaudulį ir išglebimą nuveju kilnodamas 5 kilogramų svarmenis. Bandysiu savo gyvenimo minutes suspausti ir viską suspėti“, – tikisi savo kūrybos nenuskurdinti rašytojas.

E.Malūkui tenka apsiprasti, kad po didinamuoju stiklu atsidūrė ne tik kaip rašytojas, bet ir politikas. Tapęs meru į savo sodybą ant Šiemečio ežero kranto tikina važinėsiąs tik savo, ne valdišku automobiliu. Kita jį jaudinanti problema – kaip griežtą įstatymo raidę derinti su dinamiškai kintančiu gyvenimu, moralumu.

„Jau pirmą darbo dieną tariausi su naujaisiais kolegomis – savivaldybės direktoriumi ir vicemeru, ar kreipsimės vieni į kitus „tu“. Man tai labai svarbu. Ne mažiau reikšminga, ar suderinsime savo veiklą. Todėl būtinai pasidomėsiu savo kolegų horoskopais, žiūrėsiu, ką sako numerologija“, – tvirtino E.Malūkas.

Burtai, astrologija, numerologija, ezoterijos gelmės, magija – visa tai artima E.Malūkui. Atrodo, tai neįprasta merui? Tačiau jis – ir rašytojas.

„Mero darbas – tai žengimas per kryžkeles, savęs išbandymas. Mane svaigina problemų sprendimo greitis. Suskaidai jas į gabalus ir įveiki, eini toliau“, – tikina realybės jausmo nestokojantis garsus bestselerių autorius.

Specialybė – veterinarijos gydytojas

E.Malūkas į literatūros erdvę įsiveržė pirmaisiais nepriklausomybės metais. Prieš 16 metų išleistas jo pirmasis romanas „Kraujo skonis“ prilygo sprogimui. Po to sekė kiti – „Juodieji želmenys“, „Moters kerštas“, „Migla“, „Šiukšlynų žmonės“, apsakymų rinkinys „Vilko duona“. Herojai, jų gyvenimai buvo neįprasti – tai nusikaltėliai, mafijos šulai, sekso vergės, šiukšlynų įnamiai. Tikras, apnuogintas, žiaurus, realistiškas gyvenimas. Šiuos žmones valdo beprotiškos aistros – meilė, pinigai, valdžia, kraujas ir kerštas.

Paskutinysis, prieš ketverius metus išleistas istorinis romanas „Karalienė Barbora“ žymėjo naują rašytojo kūrybos etapą, bet ir čia ryškus jo stilius. Tai istorija apie Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą – karalienę ir karalių, apsėstus meilės demono žmones. E.Malūkas juokavo, kad ši knyga atstos 16 mokslo traktatų, kuriuos jis išstudijavo, kol parašė šią knygą.

Literatūros kritikai išsijuosę E.Malūką kritikavo, o tuo metu paprasti skaitytojai iš knygynų ir, bibliotekų šlavė tas kritikuojamas knygas. Svaiginamai išpopuliarėjęs bestselerių autorius buvo ir matyt, tebėra vienas iš nedaugelio kūrėjų, galinčių išgyventi iš savo kūrybos.

Veterinarijos gydytojas E.Malūkas ėmė rašyti jau subrendęs, išbandęs įvairių darbų, praturtėjęs skaudžia gyvenimo bei asmenine patirtimi.

„Kiek esu dirbęs darbų, sustabdydavo jų rutina. Man norėjosi išreikšti save. Taip pradėjau rašyti. Norėjau darbo, kuris neturi dugno. Rašymas išties neturi dugno. Jis neišsemiamas meistriškumu, temomis, jų įvairove,“ – tvirtino E.Malūkas.

Rašytojo namai ištuštėjo

Naujasis Trakų rajono savivaldybės meras gyvena netoli Trakų, Keliakiemio kaime. Jo dviejų aukštų mūrinis namas ant kalno išnyra tik tada, kai keliuku įsuki į uždarą pusiasalį, juosiamą Šiemečio ežero. Šiose plačiose kūrybai erdvėse rašytojas semiasi įkvėpimo.

Tačiau ne visada E.Malūkas gyveno taip plačiai. Šalia didelio mūrinio namo stūksanti apgriuvusi, palaikė medinė trobelė buvo jo pirmasis būstas. Miniatiūrinėje bakūžėje, kur negalėjo visu ūgiu išsitiesti aukštesnis vyras, gimė pirmieji rašytojo romanai.

E.Malūkas ketina namelį nušluoti nuo žemės paviršiaus, nes ši griuvena nepuošia aplinkos. Tačiau ji brangi rašytojo širdžiai. Į šį namelį sugrįžo pas jį gyventi pirmoji žmona Liuda su sūnumi Mantu. Vėliau jie pasistatė didįjį namą. Malūkų durys nuolatos buvo varstomos svečių. Tai suprantama, nes jų savininkas – garsus žmogus.

Tačiau pastaruoju metu tik labai artimi žmonės užsuka į E.Malūko sodybą. Rašytojas gyvena tik su 87 metų mama. Jo gražioji žmona vėl jį paliko.

„Mes buvome įdomi pora. Buvome išsiskyrę, vėl suėjome, vėl išsiskyrėme. Per daugiau nei 30 metų mes visiškai susvetimėjome. Liuda išėjo iš manęs šeštąjį kartą. Gal dar sueisime? Ne, užtenka“, – rašytojas neslėpė skaudžių asmeninių netekčių.

22 metų sūnus Mantas gyvena Anglijoje, dirba viename garsiame klube. E.Malūkas tvirtino, kad norėtų artimiau bendrauti su kitais dviem sūnumis moksleiviais, gyvenančiais Biržuose su kita buvusiąja žmona.

Tačiau rašytojas prisipažįsta, kad trūksta artimo žmogaus šilumos: „Kiekvienas esame gimę nevienišam gyvenimui.“