Nors kažkada Oksanai pranašauta vienos nakties merginos ateitis, Egmontas ją rimtai įsileido į savo gyvenimą ir į namus. Artėja vedybos? Abu intriguojančiai mirkteli: „Kas žino?“

Įrengė namus dviem

Naujuosius sutikę Tailande, o Valentino dieną atšventę Egipte Egmontas Bžeskas ir Oksana Zlatkovaitė kartu ne tik gyvena, bet ir dirba. Iš pradžių Oksana nenoriai fotografavosi ir kalbėjo apie draugystę su žymiu Lietuvos vyru ne iš kuklumo ar puikybės, bet dėl savo profesijos – policijoje tyrėja dirbusi mergina nenorėjo viešumo.

Laikai pasikeitė, ir dabar ji mielai lydi Egmontą į vakarėlius, o paprastomis dienomis pora kartu dirba kompanijoje „Supermuzika“.

Tai, kad jų santykiai vis rimtesni, rodo ir Egmonto pasiryžimas savus namus pritaikyti ir Oksios, kaip dažniausiai ją vadina mylimasis, poreikiams.

Kol pora buvo Egipte, darbininkai keitė miegamojo interjerą, ruošė antrą darbo vietą namuose įrengtame kabinete. Tiesa, valentininė staigmena neišdegė, darbai, turėję pasibaigti grįžus namo, tęsiasi iki šiol, bet tai jau nieko nekeičia – Oksana senokai yra pilnateisė šių namų šeimininkė.

Pakvipo vedybomis?

– Egmontai, iš tiesų remontais sieki namus paversti šeimyniniu būstu?

Egmontas: Taip ir yra. Du kompai, naujas miegamasis... Dar įrengsime svečių kambarį draugams, kuris vadinsis „Bukčiai Inn“, klasė – penkios žvaigždutės plius. Nupirkome viską, ko reikia viešbučio kambariui – šlepetes, chalatus, kosmetikos rinkinukus... Dabar vis rečiau linksminamės mieste, dažniausiai su draugais sėdime čia, o paskui jiems taip tingisi išvažiuoti... O dėl miegamojo? Norėjau surengti staigmeną, bet nelabai pavyko.

– Oksana, kada tu visa tai sužinojai?

Egmontas: Man atrodo, mes skrisdami išsiaiškinome – dar būdamas Egipte skambinau statybininkams ir rėkiau.

Oksana: Jis man užsiminė, kad rado labai gražų staliuką. Paklausiau, kokį staliuką, ir jis atšovė: „Tavo kosmetikai susidėti“.

– Galime skelbti oficialią bendro gyvenimo pradžią?

Egmontas: Čia Valentino dienos proga...

– O raktus Oksanai jau įteikei?

Egmontas: Ji jau seniai viską turi. Tiesa, nedaug čia jos daiktų, bet yra.

Oksana: Mano tėvai išsikraustė į kitą miestą ir paliko butą, bet jis jau porą mėnesių stovėjo tuščias, tad jį išnuomojau.

Egmontas: Jei susipyksime, tau teks gyventi „Bukčiai Inn“ (kvatoja).

– Šeimyninis gyvenimas prasideda tik dabar?

Oksana: Mes jau metus kartu gyvename.

Egmontas: Man net juokinga, kad vis dar lipdo mergišiaus etiketę. Sėdžiu namie, o visi šėliojimai – seni „bajeriai“.

– Tau 34-eri – laikas surimtėti. Pagalvoji apie šeimą?

Egmontas: Labai to noriu, bet su Okse galvojame, kad turime būti tikri, kai prisieksime visą gyvenimą būti ištikimi vienas kitam. Lyg ir esame tam pasiruošę, tad žiūrėsime. Artėja ta diena.

– Oksana, o tu jau tekėtum? Tau 24-eri, galima ir palaukti.

Oksana: Nenoriu apie tokius dalykus šnekėti. Man juokinga skaityti interviu, kai porą mėnesių draugavusios poros kalba, kad nori vienas kitam dovanoti gyvenimą. Jei jiems gerai, tegu džiaugiasi, bet kam vos susipažinus savo santykius kelti į viešumą?

– Tai rinksitės tylias piršlybas ir dar tylesnes vedybas?

Egmontas: Tikriausiai.

Oksana: Gal švęstume ir ne tyliai, ramiai, bet prieš vestuves du mėnesius tikrai nenorėčiau viešai aptarinėti, iš kur suknelė, kiek kainavo bateliai ar panašiai.

Paliko kriminalinį pasaulį

– Dabar ne tik kartu gyvenate, bet ir dirbate. Kaip Oksana įsisuko į bendrą veiklą?

Egmontas: Po truputį, po truputį ir perėmė administracinį darbą, su kuriuo labai gerai tvarkosi. Ji atsiliepia bendru telefonu, kuriuo užsakomi koncertai, sužiūri sutartis, praneša reikiamą informaciją atlikėjams. Ji man labai palengvino didžiulę rūpesčių naštą, o juk tokiame darbe turi būti savas žmogus – Oksana atsakinga ir už finansus, ir už kitus dalykus.

Oksana: Ilgą laiką girdėjau Egmonto pokalbius telefonu verslo reikalais, o nuvažiavus į koncertus jis kartais mane pasiųsdavo išsiaiškinti finansinių reikalų, tad perpratau visą sistemą.

Egmontas: Ji teisininkė, o mūsų versle daug teisinių niuansų, tad Oksanai gerai sekasi.

– Kaip tau pačiai viskas atrodo? Puikiai prisimename istoriją, kad Egmontas susidėjo su kriminaliste. O dabar pati tapai šou verslo atstove?

Egmontas: Man labai patiko, kad ji policininkė, o aš toks banditas (šypsosi). Aišku, tuomet negalėjome visko viešinti.

Oksana: Bet aš tą darbą palikau prieš metus ir niekas manęs su juo nebesieja. Grįžti? Niekada nesakyk „niekada“, bet šiandien nenorėčiau.

– Šou verslas įdomesnis?

Oksana: Tiesiog pradėjau dirbti policijoje ir supratau, kad tai ne man. Su tardomaisiais man sekdavosi bendrauti, bet buvo kitų niuansų.

Egmontas: Vienas jų – keltis šeštą valandą ryte (šypsosi).

– Mykolo Romerio universitete baigei teisės studijas. Ar įgytos žinios praverčia?

Oksana: Taip, nes reikia suderinti sutartis, išsiaiškinti įvairius niuansus. Mantui, būdavo, atsiunčia ir jis pasirašo, o sutartyje įrašytas punktas, kad iki koncerto likus trims savaitėms negalima tame mieste koncertuoti. Nesąmonė.

– Įsivaizduoji ir ateityje save dirbančią panašų darbą?

Oksana: Apie tai negalvoju. Nemanau, kad ir Manto ateitis yra šou versle. Per daug jis protingas, kad visą gyvenimą darytų vien tai – jis turi daug geresnių idėjų.

Egmontas: Aš manau, kad gal Okse ir liks „Supermuzikoje“, o aš kitus sumanymus įgyvendinsiu. Ir dabar kuriame naują muzikinį projektą, ieškome jauno charizmatiško atlikėjo, bet tai kol kas konfidencialu.

Knygoje – apie save ir santykius

– Nauja veikla vis tiek bus susijusi su muzika?

Oksana: Ateitis, apie kurią jis šneka, labai netolima.

Egmontas: O apie tolimesnę nesinori kalbėti, nes gali nepavykti.

– Bet ar yra minčių pasitraukti iš šou verslo?

Egmontas: Tai nebus pasitraukimas. Gali turėti ir šitą, ir kitą verslą.

– O gal vėl prabilsi apie grįžimą prie menų?

Egmontas: Būtų fantastiškiausias dalykas, jei aš kokį nors spektakliuką pagal savo scenarijų pastatyčiau ar filmą nufilmuotume. Netgi gavau pasiūlymą dirbti su vienu kino projektu. Nežinau, ar noriu tapyti, nes po to, ką patyriau, kiek pasaulio pamačiau, parodos nebeatrodo įdomu. Į parodų sales grįžti nesinorėtų, nebent sugalvočiau kokį dinamišką projektą. O dabar menininkai išeina, pristato darbus ir kalba apie savo kūrinius, apie kuriuos visi ir taip viską žino. Tiesa, ateityje galvoju išleisti knygą.

– Apie ką?

Egmontas: Apie teisybę (kvatoja). Apie mano gyvenimą ir požiūrį į santykius...

Oksana: Labai jau madinga tapo knygas rašyti...

Egmontas: Aš noriu rašyti gryną tiesą apie moters ir vyro santykius, nes galiu daug apie tai papasakoti. Aišku, pasinaudodamas savo patirtimi.

– Atskleistum tai, ko dar niekas negirdėjo?

Egmontas: Visko būtų. Bet prieš tai reikėtų pasipiršti, vesti (juokiasi). Apie knygą rimtai galvoju, nes vaikystėje esu rašęs daug visokių įdomių dalykų. Dėl to dabar su akiniais vaikštau.

Nebijo likti šešėlyje

– Oksana, o kaip tu reaguoji į tokius jo planus? Su šypsena? Rimtai?

Oksana: Su šypsena, nes esu kitokia ir mano planai kitokie. Jo planai tokie globaliniai – knygos, spektakliai...

Egmontas: Man labai patinka, kad Okse ničnieko nenutuokia apie meną, bet nemeluoja. Buvo labai juokinga, kai ji priėjo prie vieno mano tapybos darbo ir tiesiai šviesiai rėžė: „Kas čia per nesąmonė?“

Oksana: Nesąmonė. Aš pasakiau, kad tokius paveikslus tik šizofrenikai gali tapyti, nors žinojau, jog tai jo darbas.

Egmontas: Suprantu, kad atėjo teisininkė, policininkė, kuri nieko nesupranta apie meną. Bet ji nieko į „vatą nevynioja“. Kartais man patinka jai kai ką paaiškinti.

Oksana: Bet tau visiškai neįdomu klausytis apie teisę.

Egmontas: (Kvatoja.) Na, žinok, taip...

– Ar visada nuoširdžiai palaikai Egmontą?

Oksana: Tai, ką Mantas žadėjo, dabar matome realybėje. Manau, kad jei jis tikrai norės ir sieks, viskas išsipildys. Tai kaip ir su remontu – ateinu ir matau, kad sienos jau išgriautos.

– O ką planuoji pati?

Oksana: Nesu iš tų moterų, kurios į viską dantimis ir nagais kabinasi. Jei viskas bus gerai, bus kažkas bendro, aš jam ir toliau padėsiu.

- Ar nesijauti žinoma vien dėl to, kad esi Egmonto Bžesko mergina?

Oksana: Tai natūralu. Aš net nebandysiu tam priešintis, nes jis yra daug ką nuveikęs, o aš kol kas nieko nepadariau. Man nepatinka merginos, kurios pradėjusios bendrauti su žinomu žmogumi piktinasi, jog lieka šešėlyje, nors pačios neva yra asmenybės. Nuveik kažką konkretaus, tada nereikės piktintis.

Draugystė su mergišiumi?

– Tikriausiai daug kas dar ir dabar galvoja, kad jūsų santykiai truks neilgai?

Egmontas: Taip, taip...

Oksana: Greičiausiai dėl to, kad apie mus mažai rašoma ir kalbama. Niekas nemato, kas vyksta už uždarų durų. O jei Mantas ateina į renginį vienas, visiems „aišku“, kad jau išsiskyrėme.

Egmontas: Nesiekiame demonstruoti santykių.

– Ir taip ilgai bei išsamiai kalbėjai apie savo asmeninį gyvenimą?

Egmontas: Nepatinka, kai žmonės „pasikelia“ ir aiškina, kad nešnekės. Kai malonu duoti interviu, tai duodu.

– Oksana, o tavęs nenervindavo, kad visi niekaip negali pamiršti, jog Egmontas draugavo su Nijole ir Karina?

Oksana: Pirmus kartus gal ir buvo nemalonu. Ne dėl jo praeities, o dėl to, kad sužinoję, kas aš esu ir kuo dirbu, nuolat tai pabrėždavo. Filmuoja jo miegamąjį ir sako: „Dabar šitoje lovoje miega kriminalistė, o prieš tai joje miegojo net dvi grupės „69 danguje“ narės.“ Nervindavo, kad buvo minimas ir mano vardas. Dabar jau pripratau, o ir kalbama apie tai vis mažiau.

– Dažnai susiduri su nuomone, kad su Egmontu esi dėl pinigų ir dėl to, kad jis žinomas?

Egmontas: Ji turėjo triskart turtingesnių draugų. Tai išpūstas burbulas – tie pinigai nei dideli, nei ką.

Oksana: Mano draugai žino, kad aš tikrai dėl tokių dalykų nedraugaučiau. Buvo kalbų ir patarimų žiūrėti, ką darau, nes jis juk lovelasas, visos Lietuvos merginos su juo miegojo.

Egmontas: Tik pradėjus draugauti, ji su manimi net į „Akropolį“ bijojo eiti, nes nenorėjo dėmesio. Esu pastebimas žmogus. Dažnai net nemalonu – jautiesi kaip zoologijos sodo beždžionė. Nepykstu dėl to, bet kartais norisi pabūti vienam su savo mintimis... Draugystės pradžioje Oksana bijojo viešų vietų ir man tai labai patiko – ji nenorėjo dainuoti, išgarsėti, todėl ir pamaniau, kad gal ji būtent ta mergina, kuriai patinku dėl kitų dalykų.

Romantiškų piršlybų nebus

– Ar galime pasvajoti, kad po penkerių metų sėdėsime, kalbėsime ir jūs jau būsite Bžeskų šeima?

Egmontas: Kas žino. Po penkerių metų gal tikrai taip bus. Tik tada jau turėtų būti visa šeimyna – sūnelis, dukrytė...

Oksana: Mes ir dabar nesame nuolatiniai vakarėlių lankytojai. Gyvename kartu ir nesielgiame taip, kad nepatiktų kitam. Bet vaikai... Na, dar ne.

Egmontas: O aš jau turėčiau jiems ką pasakyti. Norėčiau mergaitės... (įsisvajojo).

– Pasikalbate apie šeimą, ateitį?

Oksana: Pokalbis įvyksta natūraliai – ima Mantas ir pasako: „Mes gyvensime kubo formos name“. Egmontas: Tokių dalykų nesuplanuosi. Ateis diena, šaus mintis, ir bus.

Oksana: Aš tikrai žinau, kad niekas neturės progos parašyti, jog Bžeskas romantiškai pasipiršo – su gėlėmis lėktuve kaip Rolandas Skaisgirys. Mantas sakys: „Na, perkam bilietus, varom, „ženijamės“, atšvęsim.“ Nebus klykavimo su draugėmis: „Koks žiedas, kokia romantika...“

Egmontas: Tokie dalykai banalu...

– Ar dažnai pykstatės?

Egmontas: Neelabai. Bet kai susipykstame, tai jau susipykstame.

– Dėl ko?

Egmontas. Dėl smulkmenų. Okse yra nereali moteris.

Oksana: Kartais išsiskiria nuomonės, bet tai normalu.

Egmontas: Oksana iš tų moterų, kurios nenusileidžia, o aš toks pats.

Oksana: Laikomės savo nuomonės iki galo. Tik aš nemoku ilgai pykti, ilgiausiai valandą.

Egmontas: Man kartais norisi, kad ji ilgiau pyktų, bet, žiūriu, jau atleido (juokiasi).

Myli, nes yra geriausi draugai

– Egmontai, už ką tu myli Oksaną?

Egmontas: (Pagalvojo minutę.) Už tai, kad ji graži, bet graži nesaldžiai, nestandartiškai. Patinka, kad nesupranta meno (šypteli), bet yra pakankamai intelektuali ir savo sferoje kompetentinga. Galiu ja pasitikėti ir žinau, kad ji nepridarys nesąmonių, net jei mes skirsimės. Už tai ją myliu.

– Oksana, o tu?

Oksana: Labai sunku apsakyti... Man patinka, kad pirmiausia esame ne pora, bet draugai, kuriais liksime, net jei nebebūsime kartu. Jei jam blogai – išklausau, man blogai – jis išklauso. Mes galime diskutuoti visomis temomis. Aš su juo jaučiuosi saugi.

Egmontas: Ir viskas? Tu apie seksą nieko nepasakei... (Abu kvatoja.)