Atlanta sako, kad dar galutinai nenuspręsta, kokios konkrečiai tos pareigos bus. Aišku viena – Saulės tėvas neišsisuks nuo finansinės paramos.

Po teismo tavo dukros tėtis Oskaras pagaliau pripažino tėvystę. Kaip dabar keisis jūsų bendravimas? Gal jau sulaukei jo atsiprašymo?

– Nelaukiu, kol jis atsiprašys. Jei ateis ir atsiprašys, bus gerai. Bet dabar aš gyvenu savo gyvenimą. Mano vaikelis dar labai mažas... Yra daug neišspręstų dalykų, dar daug klaustukų. Šiuo metu jaučiuosi padariusi tai, ką turėjau padaryti – apgyniau savo vaiką.

Jūsų istorijoje neapsieita be viešumo. Kodėl pasirinkote tokį santykių aiškinimosi būdą?

– Apie tai garsiai kalbėjau ne todėl, kad man buvo reikalinga reklama. Savo istoriją papasakojau, kad žmonės, atsidūrę panašiose situacijose, žinotų, kad ne visais atvejais kalta moteris. Kovojau dėl savo vaiko, ne dėl savęs. Saulė turi tėvą. Ne iš šventos dvasios ji atsirado, kaip dabar paaiškėjo.

Kokiais jausmais gyveni šiuo metu?

– Savyje jaučiu mažą ramybę. Nors jos laukiau ilgai, visada žinojau, kad ji ateis. Blogai nesijaučiu. Manau, ir be manęs yra kam taip jaustis. Jei atvirai, neturiu tiek laiko ir vietos savo viduje, kad laikyčiau blogas emocijas. Stengiuosi neprisiminti to, kas nepasisekė, nenoriu nuodyti savo sielos dalykais, kurie man nereikšmingi. Žinoma, pasąmonėje tai išlieka. Man kur kas įdomiau, kaip bus toliau. Laikas ir skiria, ir gydo.

Savo gyvenimo įvykius priimi kaip savaime suprantamus?

– Nesakau, kad man reikėjo tragedijų ir muilo operos burbulų, kurie manęs neaplenkė. Manau, viskam yra savas laikas. Bet mano istorija pasimirš: nebenoriu daugiau apie ją šnekėti. Gyvenau tyliai ramiai, viską apgalvojau, kad buvo sunku, aš neslepiu. Bet visi gyvi ir sveiki, o visa kita – uždirbsiu (juokiasi). Žinau viena – niekada nesinaudosiu savo vaiku.

Auginti vaikelį – labai sunkus darbas. Ar ne per sunkus vienišai mamai?

– Buvo momentų, kai jaučiausi viena, kai atrodė, kad nėra žmonių, kurie mane suprastų, bet ilgainiui susigyvenau su tuo, kaip yra. Dauguma mano draugių jau augina vaikučius, kai kurios jų dar laukiasi. Nesu viena – padeda tėvai, padeda draugės. Žinau, kad ateis toks laikas, kai savo patarimais ar kuo kitu padėsiu ir aš.

Ar tiesa, kad tavo namuose dažni plepučių kūmučių vakarai?

– Susitinkame su draugėmis, su kuriomis kartu gimdėme. Taip, kūmučių vakarai dažni (juokiasi). Džiaugiuosi turėdama draugių, kurios užsuka net neskambinusios. Susitinkame, o paskui jau – improvizacija.

Ar taip ir įsivaizdavai motinystę?

– Sakydavau, kad būsiu tokia mama, kuri namuose nesėdės, bet pirmuosius mėnesius po Saulytės gimimo nieko matyti nesinorėjo. Aš labai kantri, gal todėl nesunku ir naktį atsikelti? Žinau, kad tai praeis. O kiek dalykų jau praėjo. Neseniai atnaujinau Saulės garderobą, ji labai greitai auga. Tuoj bus devyni mėnesiai. Mes jau ir žingsniuojam už rankų laikydamosios (šypsosi). Praeitą vasarą galėjau jos megztuką į piniginę įsidėti, o dabar jau žiūriu, ar čia mano, ar čia jos.

Galėtum prisiminti pirmą kartą, kai išvydai savo dukrą?

– Besilaukdama daug skaičiau, bet kai reikėjo paimti ją pirmą kartą į rankas, neatsiminiau nieko. Buvo tokia mažutė. Svėrė vos du kilogramus ir kitokių sunkumėlių buvo. Pamačiusi ją močiutė pradėjo verkti. Sakė, nei ji gyvens, nei valgys. O dabar dešimt kilogramų sveria. Saulytė jau moka pasakyti „mama“ ir „katė“.

Sakoma, kad tik sulaukę savo vaikų suprantame tėvus.

– Taip, dabar labai gerai suprantu, ką reiškia būti mama. Savęs klausiu, kaip aš elgiausi, kokia dukra buvau. Žiūrėdama į savo mažutę galvoju, kad nieko jai neleisiu, nei išeiti, nei... Ji man sakys: „Mama, aš šiąnakt negrįšiu“, o aš sakysiu: „O Dieve, aš su tavimi kartu.“

Ar jau pagalvojai apie Saulės krikštynas?

– Jos planuojamos per pirmąjį Saulės gimtadienį, birželio pirmą dieną. Jau ir krikšto tėvus išsirinkome. Laukia labai intensyvus pavasaris. Kai prisimenu, kaip karšta buvo prieš metus... Kai gulėjau ligoninėje, palatoje buvo bemaž 35 laipsniai karščio. Negalėjau nei įkvėpti, nei iškvėpti.

Minėjai, kad šis pavasaris atneš daug naujo.

– Šiuo metu rašau diplominį darbą. Pavasarį laukia gynimas. Atėjo metas, kai reikia labai rimtai susiimti. Ką tik pasirašiau man svarbią sutartį su leidybos firma. Pavasarį bus naujas albumas. Tokio pasiūlymo laukiau apie septynerius metus.