Šie ir dar keli garsūs žmonės Vilniaus knygų mugės lankytojams šiek tiek pravėrė duris į savo literatūros pasaulį. Būrelis visiškai skirtingų asmenybių, paprastai matomų televizijoje, scenoje, politikų tribūnoje ar bažnyčioje, buvo pakviesti paskaityti mėgstamų lietuvių autorių kūrinių ar jų ištraukų.
Vieni skaitovai prisipažino, kad toks amplua jiems neįprastas, kiti – ne, tačiau buvo matyti, kad didesnį ar mažesnį jaudulį slepia visi. Kam drebėjo rankos, kam – balsas, tačiau nemažos auditorijos plojimų sulaukė visi skaičiusieji.
Vilniaus Arkikatedros klebonas Ričardas Doveika atsinešė Edmundo Malūko romaną „Karalienė Barbora“. Dvasininkas prisipažino, kad Barbora Radvilaitė jam yra ypatinga istorinė asmenybė, mat dirba ten, kur ilsisi jos palaikai, taigi kasdien tenka tarytum prisiliesti prie šios moters.
LNK „Žinių“ vedėja G. Sviderskytė, į sceną užlipusi su sūneliu Dariumi, po „viešnagės“ bažnyčioje pakvietė tiesiai į savo namus. Mat ji perskaitė Sigito Gedos pasaką apie pelytę Sidabrytę, kurią dažnai atsiverčia migdydama vaiką.
„Knygą išsirinkti buvo labai lengva, nes namuose turiu patį kiečiausią kritiką, - juokėsi G. Sviderskytė. – Juk tokiems bet ko nepaskaitysi“.
Anot žurnalistės, knygų pasirinkimas šiandien itin platus, tačiau rasti gerą kūrinį yra lyg dovana. S. Gedos pasaką pamėgo ir mama, ir sūnus, mat ji „skamba“. Namuose Darius mamai vis perverčia puslapį, tačiau Knygų mugėje to daryti neišdrįso, užtat smalsiai tyrinėjo mikrofoną ir tyliai pasakojo apie aplink skraidančius daiktus.
Buvęs sostinės meras, liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas perskaitė ištrauką iš menininko Jono Meko knygos „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai“. Jų abiejų pavardės neretai skamba kartu, mat eksmeras aktyviai prisidėjo prie J. Meko vizualiųjų menų centro kūrimo.
Pasak A. Zuoko, knygos skaitymas yra labai asmeniškas dalykas, mat vienas knygą gali suprasti vienaip, antras – kitaip: „Pasirodo, net čia yra tam tikros politikos“.
„Šioje knygoje kiekvienas sakinys, pastraipa turi prasmę. Nebūtinai tai apie Joną. Dažniausiai tai gali būti apie mus pačius, - kalbėjo politikas. – Dažnai kiekvienas iš mūsų bent tam tikru momentu būname be vietos, ieškome, galbūt randame, galbūt ne. Gal gerai būti be vietos – atsiranda daugiau kūrybos“.
A. Zuoko manymu, dabar ne vieno žmogaus dienoraštis būtų „nervuotas“ kaip ir XX a. viduryje, kai juos rašė iš Lietuvos emigravęs J. Mekas.
Vienintelė dainininkė Jurga renginyje pristatė savo kūrybą – pasaką apie žalią katiną ir žaltį, vardu Sliekas: „Rašiau, kai man buvo sunku. Stengiausi sukurti priešingas emocijas ir apsiramindavau. Tai – nei rimtas romanas, nei apsakymai, nei apysaka. Tai – pasaka, net nežinau, kokio amžiaus vaikams. Greičiausiai tiems, kurie sėdi mūsų viduje“.
Atlikėja, save vadinanti pradedančia rašytoja, taip pat džiaugėsi, kad dar yra knygas skaitančių žmonių: „Niekada netikėjau jokiais elektroniniais formatais. Geriausia – parašytas žodis“.
Aktorius S. Balandis, atradęs M. K. Čiurlionį ne tik kaip dailininką ir muziką, bet ir kaip rašytoją, perskaitė kelias ištraukas iš jo dienoraščių.
Dainininkė A. Smilgevičiūtė į mugę atsinešė dvi knygas – savo kraštiečio poeto Vytauto Mačernio ir prozininko Sauliaus Tomo Kondroto. Sonetas „Aš pažinau karalių tavyje“ jai įspūdį paliko dar nuo paauglystės, tuo tarpu romaną „Žalčio žvilgsnis“ atlikėja perskaitė tik prieš gerus metus.
Eilėraštį skaitė ir Lietuvos televizijos sporto žurnalistė Laima Janušonytė. Ji pasirinko mėgstamo poeto Pauliaus Širvio „Paolą“. „Garsiai neskaičiau nuo mokyklos laikų“, - prieš pradėdama prisipažino žurnalistė.
