Negaili sau kritikos
Iš visų „Mango“ merginų Viktoriją televizijos žiūrovai turbūt pažįsta geriausiai – ji mokėsi čiuožti projekte „Ledo žvaigždės“, šou „Šok su žvaigžde“ dėliojo pirmuosius šokio žingsnelius, o dabar išbandys jėgas ir kaip laidos vedėja. Viką, kaip dažniausiai ją vadina aplinkiniai, kalbinome po pirmųjų TV3 laidos „Padainuokim“ filmavimų, ir nors mergina dar nežino, kaip jai pavyko naujas darbas, laidoje dalyvavę kolegos tvirtino, kad dainininkė susitvarkė puikiai.
– Iškart teko dalyvauti net dviejuose filmavimuose. Kaip vertini save?
– Labai pavargau – tiek emociškai, tiek fiziškai.
– Bet vesdama laidą atrodei itin pasitikinti savimi ir puikiai susitvarkei su tau patikėtu vaidmeniu.
– Aš tikrai taip nesijaučiau, bet iš tiesų filmavimo aikštelėje buvo labai smagi atmosfera – toks jausmas, lyg viską daryčiau draugų būryje.
– Tačiau prieš kameras teko stovėti ne šimtus, o turbūt tūkstančius kartų! Jaudintis neturėtų būti dėl ko.
– Taip atrodo. Čia visai kas kita – patirta tik tiek, kad su „Mango“ vedėme linksmą ir nieko neįpareigojantį vasaros šou „Karšta!“
– Ilgai svarstei sulaukusi laidos kūrėjų pasiūlymo užimti Violetos Tarasovienės vietą?
– Kai dalindavome interviu ir mūsų klausdavo, ką veiksime, su Rima sakydavome, kad nežinome ir laukiame pasiūlymų. Prisišnekėjau (juokiasi). Iš pat pradžių labai apsidžiaugiau, bet paskui atsirado baimė, kad lygins su Tarasovais, galvojau, ar sugebėsiu ir ar apskritai tinku televizijai. Pasitariau su Gintaru ir Mindaugu (prodiuseriais Gintaru ir Mindaugu Bendžiais – aut. past.) ir jie paragino pabandyti, sakė, kad mato, kaip man skauda širdį dėl „Mango“, tad tai bus puikus užsiėmimas, kol sugalvosiu, ką veiksiu ateityje.
– Gal darbas televizijos eteryje ir yra tavo ateities kelias?
– Aišku, tai įdomu, bet ar man pavyks? Kol nemačiau rezultato, sunku ką nors sakyti.
– Televizijos eteryje dažnai pasirodo apskritai jokios patirties ir sugebėjimų neturinčios laidų vedėjos! Tu labai savikritiškai apie save šneki.
– Tikrai esu labai savikritiška. Labai išgyvenu, kai sulaukiu kritikos iš artimųjų – rezultatas jau yra ir nieko pakeisti negali. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kai artimi žmonės draugiškai pataria, kaip nesielgti, ko nesakyti, ko nedaryti. Visada į tai atsižvelgiu.
Skyrybos? Nekalbu!
– Ne viename interviu prisipažinai, kad esi sunkaus charakterio. Nepasikeitei?
– Dabar ir draugai pastebi, kad pasidariau ramesnė. Anksčiau buvau labai impulsyvi, pirma padarydavau ar pasakydavau ir tik tada pagalvodavau. Gal su metais viskas keičiasi, juk man jau 26-eri (šypteli).
– Gal jau laikas sekti kolegės Linos pėdomis ir pagalvoti apie vedybas, šeimą ir net vaikus?
– (Kvatoja.) Kaip aš sakau, kai ateis laikais, bus ir vaikas.
– Sklando gandai, kad nutrūko tavo ir dainininko Edgaro Lubio-Amberlife'o draugystė?
– Nekalbu, nekalbu, tikrai apie tai nekalbu. Vis tiek kaip nori, taip visi ir parašo, padaro skandalą. Todėl esu pikta ir apie asmeninį gyvenimą nieko nekomentuoju.
– Apie savo santykius su Edgaru nekalbėjote ne vienus metus. Gal viską reikėjo taip ir palikti?
– Ir aš apie tai dažnai pagalvoju – nei reikėjo man kalbėti, nei ką.
– Bet, išgirdus neteisingą informaciją apie save, nesinori rėkti, kad taip nėra?
– O kam? Jei žmonės nori, tegu taip ir galvoja. Pasiteisinimais jų nuomonės nepakeisiu, ir galų gale, kai puoli teisintis, būna tik blogiau. Man svarbiausia, kad aš ir mano artimieji žinome, kaip yra.
– Bet jei klausia apie tokius dalykus, kaip tavo ir Amberlife'o skyrybos, ar ne geriau būtų paaiškinti nei tylėti? Juk tokiu būdu viskas ir apauga gandais.
– Geriau tylėti. Kam nepatikau, tam ir nepatiksiu, kad ir ką sakyčiau. Nematau tikslo kažkam teisintis – gyvenime turiu svarbesnių dalykų.
Koncertuose – verkiantys gerbėjai
– Kokie pasiruošimai vyksta kovo 9 dienai, kai paskutinį kartą „Mango“ koncertuos kartu?
– Repetuojame kiekvieną dieną, surinkome daug žmonių ir dar kuriame naujus pasirodymus.
– Ar jauti artėjančią pabaigą? Juk liko tik kelios savaitės...
– Su kiekviena diena vis labiau jaučiu. Skambina draugai ir klausia: „Kaip tu?“ Jie žino, kad „Mango“ labai myliu ir labai išgyvenu. Daug kas klaidingai galvoja, kad nebekoncertuojame ir net klausinėja, ką veikiu.
– Dar kankina liūdesys dėl grupės išsiskyrimo ar jau susitaikei?
– Turas po mažesnius miestelius buvo labai greitas ir linksmas. Tikrai nesijautė pabaigos, nors koncertuose buvo ir verkiančių žmonių.
– Kas bus kovo 9 po koncerto Šiaulių arenoje?
– Neįsivaizduoju. Mes apie tai nekalbame. Gal ką sugalvos prodiuseriai. Nežinau. Dabar visas dėmesys skirtas pasiruošimams.
Grupė padarė stipresnę
– Turbūt dar dešimt metų tave visi vadins „mange“?
– Nežinau. (Juokiasi.) Turbūt. Apie mūsų Astą (buvusią grupės narę – aut.past.) ir dabar sako, kad ji „Mango“, nors jos grupėje jau nėra treji ketveri metai.
– Ar tokia etiketė nenervins? Juk šis etapas jau baigėsi.
– Tikrai ne. Tai mano praeitis, kuria labai džiaugiuosi. Kuo gali nervinti? Na, nebent (čia toks kvailas pavyzdys) būčiau šalies prezidentė ir vadintų „Mango“ dainininke. Dėl ko gėdytis ar nervintis? Juk aš „Mango“ prisiminsiu kaip gražiausius gyvenimo metus – patirta tiek nuotykių, tiek emocijų, išeita tokia gyvenimo mokykla...
– Be grupės būtum visai kitokia?
– Būčiau kitokia, žymiai silpnesnė asmenybė. Daug ko išmokau iš savo prodiuserių. Gintaras yra puikus psichologas, į kurį galėdavome kreiptis bet kada, ir jis žino apie mus viską – visas meiles, nuotykius, problemas...
– Bet visuomenės įvaizdis yra visai kitoks – broliai Bendžiai išnaudoja dailias merginas...
– Aš žinau, kad jie nuostabūs žmonės. Jei iškyla kokia dilema, visi išsako savo argumentus ir ieškome kompromiso. Tikrai nėra taip, kad jų žodis būtų paskutinis. Tiesa, jei nuomonės visai išsiskirdavo, tekdavo ir jiems nuspręsti. Bet taip ir geriausia, nes seniai būtume išsidraskę, susipykę ir išsiskirstę. Ne vienai grupei taip nutiko.
Iš bado nemirs
– Nors sakai, kad nežinai, ką veiksi, kai grupė iširs, gal ateitį vis tiek sieji su scena ar dainavimu?
– Labai sunku sakyti, bet iš tiesų negalvoju nieko. Neįtikėtina. Nieko neplanuoju ir nieko nežinau.
– Galvosi, kai viskas pasibaigs? Atsibusi kovo dešimtos rytą ir...
– Pirmiausia noriu su visa komanda išvažiuoti pailsėti, tada atsisėsti ir susiplanuoti. Aš dar galiu kažkiek gyventi iš tų pinigų, kuriuos turiu, ir tikrai iš bado nenumirsiu (juokiasi). Manau, laikui bėgant kažką sugalvosiu, o dabar vesiu laidą.
– Įtariu, kad iš ekranų ir žurnalų dar ilgai nedingsi?
– Man „matomumas“ nėra būtinas kaip oras. Todėl patiktų dirbti už kadro, užkulisiuose, nes tai taip pat labai įdomu. Stengiuosi negalvoti apie išsiskyrimą, nes kai iš pradžių pasakydavau, būdavo labai graudu. Dar ta ateities baimė... O juk viskas įvyko dėl to, kad Rima pasakė: „Noriu kažko naujo.“ Mes dešimt metų kartu, ir nors ta veikla nėra monotoniška, norisi naujų pojūčių, naujo kvapo – kas, kad „Mango“ tiek jai, tiek man yra labai brangu. Tik, nors nežinomybė lyg ir džiugina, šiek tiek tos ateities bijau.
– Bijai, kad viską vėl reikės pradėti nuo nulio?
– O gal kažkas nesiseks, o gal nepatiks? Gyvenime man lig šiol viskas patiko – myliu merginas, mūsų dainas, tai, ką ir kaip mes darome – be jokių skandalų, nuoširdžiai ir paprastai. O dabar reikės praktiškai iš naujo kurti gyvenimą.
– Bet tikslą turi?
– Tikslų turiu labai daug, o kai kurie iš jų tiesiog svajonės. Ar joms lemta išsipildyti, nežinau, bet bandysiu įgyvendinti.
Klaipėdą iškeis į Vilnių?
– Per dešimt grupės gyvavimo metų pasikeitei pati, kartu matei ir kaip keitėsi Lietuvos popscena. Kaip dabar viską vertini?
– Dabar tikrai yra labai daug grupių ir atlikėjų. Daug realybės šou dalyvių – štai jų visų nežinau (juokiasi). Nelabai ir gilinuosi. Mano manymu, nors dabar visko labai daug, įvairovės trūksta.
– Kartais atrodo, kad „Mango“ merginos, gyvendamos Klaipėdoje, mėgaujasi ramybe, išvengia sostinės šurmulio, gandų ir net skandalų?
– Tiesa. Nueinu čia (kalba apie Vilnių – aut.past.) į kokį vakarėlį ir man taip keista...
– Nežadi persikraustyti?
– Nežinau. Nepasakyčiau, kad mane Vilnius vilioja. Man tai per didelis miestas, nes patinka gyventi šiek tiek ramiau, patinka kopos, jūra, smėlis. Klaipėda man labai brangi, šiame mieste net oras geresnis (kvatoja). Vilniuje man per sausa. Aišku, jei sulaukčiau pasiūlymų, persikraustymas įmanomas. Viskas gyvenime įmanoma – kai ko nors nori, visos kliūtys ir barjerai įveikiami. Prisitaikyčiau prie sauso oro, kieto vandens ir didelio miesto (šypteli).