„Kadangi prieš magistrinį buvo bemiegės naktys (miegodavau po dvi, tris valandas), reikėdavo rašyti, mokytis, gilintis, tai paskutinėmis dienomis buvo labai labai labai sunku. Galvojau, kad nespėsiu, kad, galbūt, kažkas negerai bus,“ – prieš gynimą nerimavo daug jėgų projektui „Šok su žvaigžde“ atidavusi moteris.
„Kai apsigyniau magistrinį, taip gera pasidarė... Labai didelis akmuo nukrito. Per trumpą laiką teko labai daug darbų nudirbti. Po visko labai savimi didžiavausi,“ – pridūrė ji.
Moteris pasidžiaugė, kad už baigiamąjį darbą gavo devynetą. Šiuo metu Inga svarsto, ar rugsėjį stoti į doktorantūrą. „Iš vienos pusės – labai daug atiduota mokslams, norisi įgyvendinti tai, ką išmokau, bet iš kitos - ir toliau norėčiau tobulintis, nesustoti,“ – pasakojo ji.
I.Stumbrienė-Paksaitė įsitikinusi, kad doktorantūra – labai rimti mokslai ir disertaciją reikia rašyti iš to, kas pačiai aktualu, todėl kol kas dar iki rugsėjo turi laiko pagalvoti.
Pasirinko poilsinę kelionę
Antrą dieną po gynimo Inga su vyru Aivaru, mažąja Estela, broliu Mindaugu ir tėvais Laima bei Rolandu Paksais sėdo į lėktuvą ir iškeliavo ilsėtis į Egiptą.
Jau trečiąjį kartą šioje šalyje apsilankiusi moteris pasakojo, kad ten keliauti tampa tradicija. „Vasarą važiuojame į Turkiją, nes Egipte šalta, o žiemą – į Egiptą. Kadangi dar tolimų kelionių su mažu vaiku nenorime planuoti, tai – artimiausi kraštai, kur galima ramiai pailsėti,“ – paaiškino ji.
Dažnai tokiose poilsinėse kelionėse prie I.Paksaitės-Stumbrienės šeimos prisijungia ir jos tėvai bei brolis Mindaugas. „Su tėveliais dažniausiai važiuojame pailsėti ar pabūti kartu, o jeigu į kokį Paryžių – trise. Tai jau būna sudėtingesnės, ekstremalesnės kelionės, kai planuojame daugiau pavažinėti, pamatyti,“ – atostogų tradicijomis dalinosi Inga.
Dėl dviejų metukų dar neturinčios Estelos Egipte šeima mažai keliavo, atsisakė ir išvykos į Liuksorą, prie piramidžių, nes šešių valandų kelionė mažajai galėjo būti per daug varginanti.
„Atsikeldavome, valgydavome, eidavome prie jūros, fotografavomės, deginomės, ilsėjomės. Buvome nuvažiavę į Hurgadą, pirkome suvenyrus. Tai buvo lengva, rami kelionė,“ – prisiminė Inga.
Nors Egipte visuomet šalia buvo Ingos tėvai, mažosios anūkės jiems netekdavo prižiūrėti. „Mūsų vaikutis toks „maminukas“. Brolis dažniausiai su mumis būdavo, tai jis su Estela pasivaikščiodavo, pabūdavo“, - šypsojosi iki šiol auklės dukrai nesamdanti moteris.
Puikiai apsigynusi magistro diplominį darbą ir pailsėjusi Egipte, Inga pasirengusi naujiems darbams: „Visi grįžtam pailsėję, kimbam į darbus, naujus projektus. Mano galvoje – dar tik mintys, idėjos, o paskui pasižiūrėsime, kaip pavyks tai realizuoti. Su televizija tai nesusiję“.
Gražiausios poilsio Egipte akimirkos:
