Savaitei pabėgs nuo darbų

Su Arūnu Valinsku susitarėme susitikti pirmąją šių metų savaitę. Porą kartų susitikimą teko atidėti dėl žinomą vyrą užklupusių darbų. Tik pasibaigus „Keliui į žvaigždes 3“, Arūnas kibo ruošti kito populiaraus projekto – „Žvaigždžių duetų“. Televizijos eteryje jis turėtų pasirodyti vasario 5-ąją. „Ir vėl prasidės tie patys džiaugsmai“, – šypsosi Arūnas.

Akivaizdu, kad garsus prodiuseris ir laidų vedėjas laisvu laiku girtis negali – pokalbio metu jo mobilusis telefonas netilo. Bet Arūnas išsidavė, kad sausio 8-ąją žada savaitei mesti visus darbus ir su žmona Inga bei keletu draugų išlėkti pasipliuškenti Viduržemio jūroje.

Geriausias poilsis – žvejyba

– Kurių žinomų žmonių pavardės šmėžuos būsimuose „Žvaigždžių duetuose“?

– Šio projekto vedėja bus aktorė Inga Jankauskaitė, beliko surasti jai partnerį. Turime keletą kandidatų, kurių išduoti dar negaliu. Šį kartą vedėjo atranka ypač atsakinga, nes praėjusiais metais projektą vedė maestro Vytautas Kernagis. Kai kurios dainuosiančios įžymybės jau aiškios: verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas, aktorius Dalius Mertinas, dainininkė Asta Pilypaitė, televizijos laidų ir renginių vedėja Livija Gradauskienė, buvusi „Dviračio žinių“ vedėja Kristina Savickytė, dainininkas Romas Bubnelis, buvęs parlamentaras Egidijus Skarbalius. Galutinio atsakymo kol kas nedavė buvusi laidų vedėja Ramunė Kurienė.

– Stebint jus iš šalies, atrodo, kad gyvenate vien darbu. Kada paskutinį kartą turėjote laisvadienį?

– Kaip ir visi, pirmą Naujųjų metų dieną. Ir man visiškai tos dienos pakako, kad pailsėčiau.

– Išduokite receptą, kaip per tuos trumpus atokvėpius geriausiai atsipalaiduojate?

– Įvairiai, bet geriausiai pailsiu žvejyboje, kartais nereikia ir kompanijos – galiu vienas išvažiuoti pažvejoti.

Mėnesio honoraras – 100 tūkstančių

– Apie jus sklando daug įvairiausių mitų, vienas iš jų – 100 tūkstančių litų per mėnesį honoraras. Kiek iš tikrųjų uždirbate?

– Gandas apie mano honorarus pakankamai pagrįstas (šypsosi). Bet nemanau, kad apie tai verta kalbėti. Be to, tai ne honoraras, o darbo užmokestis už atliktus darbus.

– Tikriausiai jau dabar galėtumėte viską mesti ir niekada nebedirbti?

– Be jokios abejonės.

– Ar artimiausiu metu nežadate palikti šou verslo?

– Neseniai su Marijonu Mikutavičiumi kalbėjomės šia tema. Svarstėme, kuo galėtume užsiimti palikę televizijos ekranus. Prisiminėme, kad Marijonas turi nusipirkęs žemės, tinkamos ūkiui, o aš netoli Vilniaus esu įsigijęs tvenkinius. Jis augins kviečius, o aš jais šersiu tvenkiniuose auginamas žuvis. Taigi iš ko gyventi tikrai turėsime (šypsosi).

– Pasvarstykime rimtai. Ekrane šmėžuojate beveik dvidešimt metų. Ar tikrai nebūna momentų, kai norėtųsi palikti televiziją?

– Neslėpsiu, tikrai atėjo laikas, kai apie tai rimtai pamąstau. Pabėgti norisi vis dažniau.

Trūksta gerų laidų vedėjų

– Margaritos saloje įsigijote ne tik kotedžą, bet ir žemės. Ketinate užsiimti nekilnojamojo turto verslu?

– Tikrai ne, tai, viso labo, asmeninė investicija.

– Bet juk toje žemėje kažką statysite?

– Taip, bet tai tolimi planai.

– Planuojate tuo užsiimti senatvėje?

– Nežinau. Kartais pagalvoju, kad ji gali ir neateiti. Čia kaip su šunimis: vieni pasenę lindi būdoje, o kiti, nors ir kliūdami, bėga toliau. Aš priklausau antrųjų kategorijai (šypsosi).

– Panašu, kad savo pozicijų televizijoje dar ilgai niekam neužleisite?

– Nemanau, kad kam nors būtų labai malonu užimti kito vietą. Be to, Lietuvoje šiuo metu yra keturios televizijos, visose trūksta profesionalių laidų vedėjų. Jeigu kažkas galvoja, kad gali būti geras laidų vedėjas, tegul tik ateina. Durys atviros visiems! Galiu pasiūlyti labai paprastą kelią: tegul susiranda internete LNK televizijos sekretorės telefoną, ji duos mano kontaktus. Tada belieka darbo valandomis man paskambinti. Eteriui gerų žmonių visada reikia kaip oro. Žinoma, dažniausiai atėjusiems tenka pasakyti: „Ačiū ir viso gero.“ Kita vertus, tokių laidos vedėjų, kaip Algimantas Čekuolis, Edita Mildažytė arba Marijonas Mikutavičius, niekas nepakeis. Jiems pasitraukus geresnių tikrai neatsirastų.

„Šok su žvaigžde!“ neprofesionalus

– Ar daug yra kolegų, dėl kurių neprofesionalumo negalite žiūrėti jų vedamų laidų?

– Taip, jų net nesinori vadinti kolegomis. Keisčiausia ir liūdniausia, kad išėjusius neretai pakeičia dar blogesni. Neslėpsiu, kartais televizijoje įvyksta tokių dalykų, jog darosi gėda pripažinti, kad joje dirbi. Kai neseniai pasibaigusį šokių projektą „Šok su žvaigžde!“ laimėjo verslininkas Vladimiras Romanovas, man pasidarė gėda, kad dirbu LNK televizijoje. Ir ne man vienam. Ši dėmė liks dar ilgam nepaisant to, kad realiai supranti, jog nieko bendro su tuo projektu neturėjai.

– Kaip manote, dėl kieno klaidų tai įvyko? Galbūt dėl projekto prodiuserio?

– Nenorėčiau komentuoti „virtuvės“. Procesas manęs nedomina, kalbu apie tragišką galutinį rezultatą. Iš tiesų visas renginys buvo padarytas neprofesionaliai.

Pats sau kritikas

– Neseniai baigėsi jūsų projektas „Kelias į žvaigždes 3“. Teko girdėti, kad jis, palyginti su dviem praėjusiais, buvo prasčiausias…

– Aš irgi daug ką esu girdėjęs, bet kodėl turėčiau klausytis niekuo nepagrįstų gandų. Juk tai labai lietuviškas bruožas – kuo labiau kitą išpurvinti, kad pats atrodytum švaresnis. O „Kelias į žvaigždes 3“, manau, kūrybiškumo prasme buvo geriausias. Balsavimo rezultatai rodo, kad žmonių susidomėjimas šiuo projektu ne mažėja, o didėja. Nors pernai visi kaltino, kad „Kelias į žvaigždes 2“ taip pat niekam tikęs projektas, nes beveik visi dalyviai iš kaimo, todėl nėra iš ko rinktis. Tada girdėjome dar daugiau priekaištų nei šiemet. Tą patį girdėjau ir apie „Išsipildymo akciją“, kurią šiemet su savo komanda kuravome.

Bet tokiems įvertinimams buvome pasiruošę dar tada, kai savo pasiūlymus dėl šio renginio pateikėme TV3. Nuo pat pradžių buvo žmonių, kuriems nepatiko, kad surengti šį koncertą pakvietė mus. Dėl tokių dalykų niekada nesijaudinu, kitaip nieko nedaryčiau. Esame peržiūrėję visus prieš tai buvusių „Išsipildymo akcijų“ įrašus, todėl tiems, kurie sako, kad paskutinioji buvo blogiausia, siūlyčiau pasižiūrėti ankstesnių renginių įrašus. Priimu bet kokią kompetentingą, faktais pagrįstą kritiką. Bet geriausias kritikas esu pats sau.

– Koks buvo prasčiausias jūsų projektas?

– Jis vadinosi „Seimo viešbutis“. Ačiū Dievui, jis truko labai trumpai.

„Su manimi dirbti lengva“

– Žiūrint kai kuriuos „Kelio į žvaigždes 3“ reportažus kartais atrodydavo, kad, švelniai tariant, jums šis projektas pabodo, o gal tiesiog buvote labai pavargęs?

– Pasitaikydavo visko.

– Tai galbūt kalbos, kad projekto „Kelias į žvaigždes 4“ nebus, pagrįsti?

– Bet lygiai taip pat sklando kalbos, kad jis ir kitais metais įvyks. Pakentėkime ir pamatysime, kurie gandai pasitvirtins (šypsosi). Viskas paaiškės birželio pradžioje. O jeigu jis vis dėlto įvyks, talentų Lietuvoje dar daug – užteks visiems projektams. Juk geriau, kai jaunimas dainuoja, o ne prisigeria ir važinėja automobiliais.

– O tai, kad žadate su visais savo projektais persikelti į TV3 televiziją, priskirtumėte teisingiems ar išgalvotiems gandams?

– Esu laisvas prodiuseris, galintis savo projektus siūlyti visoms televizijoms.

– Ir jokia juoda katė tarp jūsų ir LNK direktorės Zitos Sarakienės neperbėgo?

– Tikrai ne, mūsų santykiai labai bičiuliški.

– Dar kalbama, kad su jumis labai sunku dirbti, nes esate beprotiškai reiklus.

– O aš manau, kad su manimi dirbti labai lengva. Tiesiog man nepatinka žmonės, kurie sėdi ir laukia nurodymų, ką daryti. Televizija – verslas, kuris laukia iniciatyvos, o jeigu lauki kažkokių komandų, eik į kariuomenę.

Netektys verčia susimąstyti

– Apie kokią senatvę svajoja Arūnas Valinskas?

– Norėčiau žiemas leisti kur nors šiltuose kraštuose, o vasaras Lietuvoje.

– Ar kartais pamąstote apie tolimesnę ateitį, nes daugeliui tikriausiai atrodo, kad tokie kaip jūs niekada nesensta?

– Galvoju, kad peržengęs kažkokią metų ribą neišvengiamai dažniau susimąstai apie senatvę. Ypač pradedi apie ją galvoti, kai iš telefonų knygelės vis dažniau tenka išbraukti išėjusio Anapilin draugo pavardę. Tada pagalvoji, kad greitai gali ateiti laikas, kai lygiai taip pat išbrauks ir tavo pavardę. Tai kaip ir televizija, ji gal ir amžina, bet tu joje – tikrai ne.

Ištikimybė tęsiasi 20 metų

– Jūsų žmona Inga yra pasakiusi, kad jūsų darbus dažniau kritikuoja nei giria.

– Ji tik ir peikia mane už visus darbus, nes per juos retai būnu namuose.

– Pats esate minėjęs, kad „užbaliavodavote“ keletą dienų su draugais ir išjungdavote telefoną. Ar ir dabar tokių dalykų pasitaiko?

– Na, taip, negaliu aš be jų (šypsosi). Būna laisvesnių dienų, dar koks Marijonas prisijungia, taip ir įvyksta (šypsosi).

– Inga su tuo susitaikė?

– Dėl tokių dalykų seniai esame susitarę. Bet juk tai normalu, nes šeima – dviejų žmonių valstybė, kurioje galioja susikurti įstatymai. Nors prisipažinsiu, kad kartais po tokių išvykų namuose susprogdavo „garso lempos“. Ką jau čia bepadarysi?!

– Jūsų paklausius galima pamanyti, kad su Inga toleruojate visus vienas kito poelgius. O kaip pasielgtumėte neištikimybės atveju?

– Esame ne kartą šia tema kalbėję ir sutarėme, kad viešai to nekomentuosime.

– Kitaip tariant, jeigu ir būnate vienas kitam neištikimi, apie tai garsiai nekalbate?

– (Juokiasi.)

– Esate vedę 20 metų. Ar įmanoma tiek laiko likti ištikimam?

– Pasirodo, būna ir taip. Kalbu apie save, to paties reikėtų paklausti ir Ingos (šypsosi).

Nori trečio vaiko

– Prieš metus prisipažinote, kad norėtumėte su Inga susilaukti dukters. Ar šitas noras dar neišblėso?

– Ne. Šis šventas noras išlikęs, bet šiuo atveju kertasi dviejų žmonių interesai, kuriuos kažkaip reikėtų suderinti. Inga sako, kad kol kas trečio vaiko nenori.

– Įgyvendinate grandiozinius projektus, o negalite žmonos įkalbėti.

– Visi darbai, palyginti su įkalbinėjimu susilaukti trečio vaiko, yra nieko verti (šypsosi).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo.
Žurnalas „Klubas“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją