Šiandien jaunųjų atlikėjų įrašų albumų galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje, vaikų Euroviziją krečia tokios pat aistros, kokios verda ir dėl suaugusiųjų konkurso, o paaugliai atsiduria tarp sporto lyderių.
Tokius vaikus galima vadinti išsipildžiusia lietuviška svajone, nes jie tapo žinomi, jų nuotraukos puikuojasi žurnalų viršeliuose. Tačiau už šių išgrimuotų portretų slepiasi ir nereklamuojamos problemos: patiriamas stresas, psichologinės problemos.
Devintąjį dešimtmetį Lietuvoje nebuvo žmogaus, nežinojusio „Dainų dainelės“ nugalėtojos Vaidos Genytės pavardės. Paaugusi mergaitė suprato nenorinti būti žvaigžde ir teigia šį pasirinkimą išgyvenusi be didelių stresų.
Svarbiausia – mokslai
„Ateityje norėčiau gyventi Amerikoje, būti dainininke arba aktore“, – nė nemirktelėjusi išpyškino vaikų Eurovizijos konkurso išgarsinta kaunietė Lina Jurevičiūtė. Prieš savaitę Nyderlanduose vykusiame konkurse tryliktą iš 17 vietų užėmusi trylikametė šiek tiek sutriko išgirdusi klausimą, ką darys, jei dainininkės ar aktorės karjera nepasiseks: „Tikriausiai jausiuos labai blogai.“
Jos mokytoja, žinoma dainininkė Jūratė Miliauskaitė, teigia turinti savų receptų, kaip nugalėti žvaigždžių ligą ir ateityje išvengti skaudžių pasekmių.
„Liną įspėjau, kad ji sulauks išskirtinio dėmesio, ją pažins ne tik mokykloje, bet ir gatvėje. Pasirodymas Europos auditorijai yra reikšmingas, išleidžiamas naujas Linos albumas, prasidės koncertai, dalyvavimas televizijos laidose. Šiandien dėmesys Linai – didžiulis, bet rytoj jo gali nelikti, todėl jai sakau, kad nesureikšmintų visko, bet nebandytų ir atsiriboti. Kai išeini į sceną, tampi viešas asmuo, turi tapti kantrus. O kad Lina neužriestų nosies, klausome geros muzikos. Tada suprantame, kad mums toli iki tobulumo“, – teigė J.Miliauskaitė.
Dar griežtesnė Linai jos mama Daiva Jurevičienė. Ji teigė savo dukrai neleisianti užriesti nosies.
„Mokslai – pirmiausia, Lina – pirmūnė. Tačiau ji viską suspėja padaryti. Labai džiaugiuosi tuo, ką Lina pasiekė, tačiau visuomet pasakau: „Nesužvaigždėk.“ Kol kas dėl to problemų nėra“, - sakė D.Jurevičienė. Moteris sako aiškinanti dukrai, kas yra tikrosios vertybės gyvenime.
„Tikiuosi, kad sunkumų ir didelio streso ateityje pavyks išvengti“, – vylėsi kaunietė.
Pasak D.Jurevičienės, be dainavimo, antras mergaitės hobis yra astronomija – vakarais stebėti žvaigždėtą dangų.
Neleidžia išpuikti
Laima Lapkauskaitė, be solinės dainininkės karjeros, pagarsėjusi kaip garsių mažųjų dainininkų ugdytoja, subūrusi paauglių mėgstamą grupę „Mokinukės“, sako savo auklėtines auklėjanti taip, kad jos nesijaustų garsenybėmis.
„Neleidžiu, kad mergaitės išpuiktų, labai jų negiriu, dažniausiai kritikuoju. Tokia mano darbo metodika. Mergaitėms aiškinu, kad populiarumas – laikinas, o gyvenimo vertybės yra visiškai kitos. Nežinau, kaip jos elgiasi, kai manęs nebūna, bet prie manęs visada maloniai bendrauja su gerbėjais. Buvo vienas atvejis, kai viena mergaitė atstūmė autografo prašiusią gerbėją, tuomet liepiau jai atsiprašyti ir pasirašyti“, - sakė L.Lapkauskaitė.
Pedagoginio darbo patirtį turinti atlikėja ir dainų autorė mano, kad vaikų likimas labai priklauso nuo jų mokytojų.
„Jei vaikui sakysi, kad jis – pats geriausias ir nepakartojamas, jis elgsis kaip Dievas, tačiau nemokės prisitaikyti gyvenime“, – pasakojo L.Lapkauskaitė.
Pašnekovė mano, kad didžiausią stresą patiria ne konkursuose sužibėjusios žvaigždutės, bet populiarių televizijos realybės šou dalyviai. Jų tikslas – išgarsėti, tačiau absoliuti dauguma šou dalyvių įžymybėmis geriausiu atveju tampa tik keliems mėnesiams. Grįžę į realų gyvenimą jie pasijunta visų užmiršti.
Nesigaili tapusi žvaigždute
Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvusi „Dainų dainelės“ numylėtinė, visos Sovietų Sąjungos niūniuotos dainos „Sparnuotosios sūpynės“ atlikėja Vaida Genytė šiandien gyvena ramų šeimyninį gyvenimą.
Panevėžyje muzikos pedagogikos studijas baigusi moteris augina 4 metų sūnų ir vienoje Vilniaus mokyklų dirba muzikos mokytoja. Tačiau buvusios žvaigždės gyvenimas ne visada buvo toks ramus.
Į Lietuvos moksleivių dainų konkurso sceną užlipusi būdama vos šešerių, molėtiškė ilgus metus buvo lepinama ir mylima minios gerbėjų. Šalies mergaitės svajojo būti Vaidomis, o pati Vaida – tapti garsia aktore ar dainininke. Tačiau vieną dieną V.Genytė suprato, kad įžymybės gyvenimas jos nebedomina.
Atsisveikinti su didžiąja scena ji nusprendė paauglystėje, susimąsčiusi apie savo norus ir galimybes.
„Kai paskutinį kartą dalyvavau „Dainų dainelės“ konkurse, jau būdama paauglė, supratau, kad man viskas labai nusibodo ir atėjo laikas baigti. Tai įvyko labai ramiai, be didelių sukrėtimų“, - „Kauno dienai“ pasakojo buvusi žvaigždė.
Moteris sako, kad pasirengti permainoms jai padėjo tėvai, nuolat kartoję, jog, be dainininko, yra ir kitų reikalingų profesijų.
Vis dėlto moteris teigė, kad neprieštarautų, jei dainininko kelią pasirinktų ir jos sūnus.
„Jei tik turės sugebėjimų – pirmyn, juk tai vaikystėje suteikia džiaugsmą“, – sakė V.Genytė.
D.Motiejūnas – nepasiekiamas
Kai kurie jaunųjų Lietuvos žvaigždžių tėvai savo atžalas ugdo dar griežčiau. Nuo neigiamą poveikį darančio garsenybės statuso jie vaikus saugo atribodami nuo žiniasklaidos.
Perspektyvaus Kauno „Žalgirio“ krepšininko 17-mečio Donato Motiejūno tėvai ne tik griežtai prižiūri vaikino mokslus. Kol kas paaugliui neleidžia viešai bendrauti su žurnalistais. „Kauno dienos“ žurnalistai, bandę susisiekti su Donatu, atsimušė į tylos sieną. Apie sūnaus pasiekimus ir jam lipdomą žvaigždės vardą nepanoro kalbėti ir jo tėvai.
„Tokiu būdu tėvai bando apginti savo sūnų, kad šis neišpuiktų ir nesusirgtų žvaigždžių liga“, – aiškino „Žalgirio“ komunikacijos direktorius Paulius Motiejūnas.
Atsakomybė tėvams
Psichologai teigia, kad vaikai yra labiausiai neatsparūs žvaigždės statusui. Ypač tie, kurie garsūs tapo ne dėl išskirtinių sugebėjimų, bet atkaklių tėvelių pastangomis. Pakitus balsui ar neįveikę naujų reikalavimų tobulėti jie patiria psichologinę krizę, lemiančią ir jų likimą. Didžiausią atsakomybę dėl vaikų likimo turėtų prisiimti tėvai, kurie kepdami iš savo atžalos žvaigždę turėtų ją parengti ir galimiems gyvenimo sunkumams.
„Ar augdamas vaikas nepatirs psichologinių sukrėtimų, priklauso nuo to, ar tapti įžymūs nori patys vaikai, ar tai tėra tėvų užgaida“, - mano Šeimos santykių instituto psichoterapeutė Vaiva Bingelienė.
Pasak vaikų psichologės, blogiausia, kai vaikystėje savęs nerealizavę tėvai savo svajones perkelia ant vaikų pečių, kone per prievartą daro iš jų žvaigždes.
„Vaikai pripranta prie dėmesio ir vėliau jiems sunku grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Jie nori žaisti, turėti savo erdvę, bet to negali, nes būna per daug užimti. Tokius psichologinius krūvius atlaiko ir ne visi suaugusieji. Be to, suaugusieji gali atskirti, kas yra tikra ir laikina, o kas ne. Vaikai neturi emocinio brandumo, todėl jis įsivaizduoja, kad tęsis visą laiką, o kai tai staiga pasibaigia, neišvengiama nusivylimų“, - sakė „Kauno dienos“ pašnekovė.
V.Bingelienės teigimu, įžymūs vaikai turi būti ugdomi, kaip ir jų bendraamžiai. „Tokiam vaikui negalima skiepyti minties, kad jis – ypatingas. Reikia sakyti: tu gerai dainuoji, bet matematika tau nesiseka. Kitu atveju vaikas nepajėgs suprasti savo vertės“, - aiškino psichologė.
