– Daug jėgų atima projektas „Šok su žvaigžde“?
– Repetuojame, rengiamės tris dienas dėl penkių minučių šokio. Beje, vieną kartą teko važiuoti į pirmą ir paskutinę repeticiją prieš filmavimą. Pašokome iki dvidešimt antros valandos, o kitą dieną, po generalinės repeticijos, įvyko filmavimas. Dalyvavimu šiame projekte esu labai patenkinta. Gal man kiek lengviau, nes žinau, kas yra šokis. Nepaisant to per šį pusmetį tapau naktine gyventoja. Laikas šokių aikštelėje bėga nepastebimai.
– Kaip apibūdintum Saulių kaip šokių partnerį? Ar jis labai reiklus, o gal griežtas?
– Ne, visiškai ne. Galbūt dėl to su juo taip lengva. Aš nesu linkusi aiškintis, nervintis, isterijas kelti. Visiškai pasitikiu Sauliumi. Projekte „Šok su žvaigžde“ jis – choreografas. Jis atsakingas už visus šokius, todėl stengiuosi daryti tai, ką reikia, o jei neišeina, prašau, kad jis pakartotų tol, kol man išeis. Jei ant manęs rėktų, negalėčiau padaryti visiškai nieko.
– Karina, kaip manai, ar pakanka gerai šokti, kad laimėtumėte? O gal reikia dar kažko?
– Turi būti intrigos, azarto, charizmos ir, žinoma, šokio visuma. Labai svarbus kontaktas tarp partnerių. Būtina suprasti vienam kitą, kad būtų galima eiti ta pačia kryptimi. Idėja tokia: per pasirodymą atiduoti viską, kas tik įmanoma. Jei atėjai vien tam, kad laimėtum, žmonės pajus.
– Kalbama, kad tave su šokių partneriu Sauliumi Skambinu vienija ne tik šokiai. Kiek tiesos tokiose kalbose?
– Tegul sau kalba kas ką nori. Lietuviai jau tokie. Ką jiems padarysi? Matyt, dabar toks laikas, kai kiekvienas aptarinėjamas. Po šokių projekto, manau, mes su Sauliumi ir toliau bendrausime. Tas ryšys nenutrūks. Tikrai žinau (šypsosi). LNK projekte turėjau šokti su kitu partneriu, bet jis atsisakė. Kai paskambino Saulius, buvau likusi be šokių partnerio. Pasitraukti neturėjau kur. Taip ir pradėjome šokti.
– Kalbama, kad sutikai sau skirtąjį. Galima tuo tikėti?
– Yra tas žmogus. Tai padeda nenusivilti, nenuleisti rankų. Mes palaikome vienas kitą ir guodžiamės, kad po Naujųjų bus lengviau.
– Gal jau kuri šeimyninio gyvenimo planus?
– Galvojant apie vaikus, tai dar reikia luktelėti (šypsosi). Manau, kad turėdama šeimą turėčiau atsisakyti pusės darbų. Šeima svarbesnė už bet kokią veiklą.
– Ar neužgauna tavęs komisijos kritika, komentarai?
– Tai kad mes tos kritikos kol kas labai mažai išgirstame. Net, jei teisėjų vertinimai kiek griežtesni, reaguoju į tai ramiai. Man svarbiausias televizijos žiūrovų ir publikos palaikymas. Stengiuosi, kiek galiu, bet kaip profesionali sportinių šokių šokėja šoksiu, matyt, tik po dešimties metų. O kritiką labai sveika panaudoti kitam pasirodymui.
– Nesibaimini, kad galite iškristi iš šokių projekto?
– Jau senokai galvojame, kada gi mus išmes. Kiekvieną laidą sugalvoju, ką sakysiu, jeigu reikės išeiti. Po to, kai iškrito grupės „Mango“ narė Viktorija Perminaitė, vedybų planuotoja Kristina Kaikarienė, galima visko tikėtis. Gal šį kartą bus mūsų eilė? Bet mes su Sauliumi nesibaiminame. Daugiau laiko turėsime (šypsosi). Bus galima nudirbti darbus, seniai laukiančius savo eilės. Po Naujųjų metų su grupės „69 danguje“ merginomis planuojame trumpas, poros savaičių atostogas. Būtų labai gerai kur nors ištrūkti: be atostogų dirbu jau trečius metus.
– Kaip manai, kas lemia žmogaus sėkmę?
– Vidinė jėga. Reikia nebijoti nesėkmių ir nusivylimų, mokėti išlaukti, išgyventi negerumus, turėti tikslą, o tada visai nesvarbu, kokios kliūtys iškyla. Visos jos nugalimos. Tiesa, svajonė visą laiką turėtų būti mintyse. Tik tada ji bus įgyvendinta. Dar labai svarbu būti geram. Jokiu būdu nereikia pykti ar pavydėti. Labai nemėgstu pavydo ir pavydžių žmonių. Aš jų netgi bijau. Pavydas gali padaryti labai daug blogo. Pačios pavojingiausios pavydžios mintys.
– Žinoma, kad apie emocinę žmogaus būseną galima spręsti pagal pasirinktas jo spalvas. Kokia jų šiandien nuspalvintum savo pasaulį?
– Kažkokios vienos spalvos išskirti negalėčiau. Matyt, nuspalvinčiau viską ryškiomis ir šviesiomis spalvomis. Neneigsiu, kartais ir mano gyvenime pasitaiko juodų dėmių. Bet taip būna nuo darbų gausos ir nuo pervargimo. Labai prastai mane veikia ir mėnulio pilnatis. Jai esant viskas atrodo labai blogai ir nieko nesinori. Jei būtų galimybė, užsidaryčiau tomis dienomis namuose ir nieko neveikčiau.
– Artimiausi Karinos žmonės – šeima?
– Taip. Šeima. Kartais pakanka apsikabinti mamą, ir ji viską supranta. Su sese daugiau bendrauti pradėjome jai sukūrus šeimą. Žinoma, prie pačių artimiausių priskiriu ir man artimą žmogų, su kuriuo labai gražiai bendraujame. Su juo galėčiau pasidalyti viskuo.
– Ar tiesa, kad pasikliauji astrologinėmis, sesers sudaromomis, prognozėmis?
– Eva gali sudaryti psichologinį žmogaus portretą pagal gimimo datą. Prisimenu, tik prasidėjus LNK šokių projektui „Šok su žvaigžde“ esu jos klaususi, kaip mes su Sauliumi sutarsime. Bijojau, kad jis bus labai griežtas arba labai pasitikintis savimi, vaikščios užrietęs nosį (juokiasi). Buvo smalsu, ar sutarsime šokių aikštelėje kaip pora. Bet apie asmeninius dalykus ar dalyvavimą šokių projekte sesers neklausinėju. Noriu, kad viskas klostytųsi natūraliai. O gal bijau, kad kortos kažką blogo parodys.
– Jau apsipratai su laidos vedėjos amplua laidoje „Baltish“ ir ekscentriškuoju Algiu Ramanausku-Greitai?
– Taip. Jau nufilmuota devinta mūsų laida. O dėl Algio, na, jis tiesmukas. Ką galvoja, tą ir sako. Neimu jo žodžių giliai į širdį. Nors, kai pagalvoju, jis man nėra nieko blogo pasakęs. Vasarą, kai sulaukiau Algio kvietimo tapti laidos vedėja, pradėjau abejoti, ar mano kandidatūra tinkama. Bet jis užtikrino, kad viskas bus gerai.
– Kokių norų turi baigiantis seniesiems metams?
– Labai norėčiau turėti daugiau laiko. Gruodis – beprotiškas mėnuo. Nebeturiu laiko nei knygai, nei namuose gaminamiems patiekalams, paprasčiausiai iki virtuvės nenueinu. Kartais galvoju, kad geriau jau tų darbų mažiau turėti, bet labiau į juos įsigilinti. Dar labai norėčiau garsinti filmus. Pirmas pabandymas buvo garsinant „Artūrą ir Minimukus“. Jei pasiseks, labai norėčiau tuo užsiimti rimčiau.
