- Kaip jaučiatės naujame TV vedėjos amplua?

- Filmuotis televizijoje man jokia naujiena. Seniai dalyvauju įvairiose televizijos laidose ir kalbu astrologijos temomis. Todėl ir projektas „Su Palmira“ man nebuvo netikėtas. Dalyvauti kokios nors laidos epizode ar vesti visą laidą astrologiniu požiūriu beveik tas pats. Arba esi televizijoje, arba ne. Į televiziją atėjau pakviesta Liucijos Baškauskaitės...

- Televizijai jūs įdomi todėl, kad išmanote žvaigždžių ir planetų padėtį. Ar šis domėjimasis buvo atsitiktinis, o gal polinkį keistiems dalykams jutote dar vaikystėje?

- Pati astrologija ilgą laiką man buvo visai neįdomi. Kur kas įdomesnė buvo joga, budistinės praktikos, krikščionybė. Šiais dalykais domėjausi dar paauglystėje. Nors abu tėveliai buvo mokytojai, tačiau neslėpė gilių religinių įsitikinimų. Iš jų gavau labai gerą religinį „užtaisą“.

- Nebuvo jokių ženklų, kad kada nors tapsite garsia astrologe?

- Kai mokiausi žemesnėse klasėse, viena ausimi tarsi girdėjau apie kažkokią kinų astrologiją, paremtą įvairiais gyvūnais, tačiau konkrečiai nieko nežinojau. Tuomet visiems pareiškiau, kad galėjau gimti bet kuriais, tik ne Žiurkės, metais.

Man tai atrodė baisiausias gyvūnas, kokį tik galėjau įsivaizduoti. Tuomet veikė tik vaikams būdinga intuicija. Po kurio laiko be galo nustebau: pasirodo, esu gimusi būtent Žiurkės metais ir šis gyvūnas – vienas mano totemų. Vaikai intuityviai jaučia savo totemus ir net su jais sutaria.

Todėl dabar galiu paaiškinti ir dar vieną keistą vaikystės nutikimą. Būdama dešimties su tėveliu vaikštinėjau po Palangą. Jūratės ir Kastyčio fontano dugne pamačiau būrį gražių, švelnių gyvūnėlių.

Jie bėgiojo sausu fontano grindiniu. Užsimaniau juos paglostyti ir tėtis neprieštaravo. Pasiėmiau vieną ant rankų ir glausdama prie savęs glosčiau, o kiti pūkuoti padarėliai glaustėsi prie mano kojų.

Staiga pakreipiau galvą ir pamačiau gyvūno uodegą: ilgą, rausvą, su perregimomis kraujagyslėmis... Ji buvo tokia bjauri, kad iš pasišlykštėjimo suspiegiau ir paleidau gyvūną iš rankų.

Atsisukusi į tėtį pamačiau iš siaubo nustėrusių poilsiautojų veidus, garsiai komentuojančius mane ir „žavias“ vandens žiurkes... Dabar galiu tik stebėtis neįtikima tėčio intuicija ir išmintimi.

- Jūsų tėčio intuicija buvo išties stulbinama...

- Tėtis buvo matematikos, fizikos ir astronomijos mokytojas. Jo gyvenime viskas buvo tikslu, tačiau, kita vertus, šis žmogus suprato daug ženklų (žmonių neretai vadinamų prietarais), puikiai traktavo savo pranašiškus sapnus.

Pagal juos jis nuspėdavo garsių žmonių mirties datas, pasakydavo, kas įvyks artimiausiius kelius mėnesis... Taip sužinojau, kada mirs mama, kada mirs jis pats...

Iš tiesų, kiekvienam žmogui duota nuspėti ateitį – ženklai, esantys aplink mus, yra pranašiški, tačiau mes į juos nesigiliname, nebemokame stebėti... Aš irgi daug dėmesio skiriu sapnams, o astrologija - labai tiksli disciplina, tačiau sudarant individualų horoskopą be geros intuicijos ir „įžvalgos“ neapsieisi...

- Ar religingi tėvai neprieštaravo, kad taptumėte astrologe?

- Jie anksti mirė - mama, kai man buvo septyniolika, tėtis, kai buvau devyniolikos. Ilgą laiką po mokyklos baigimo vis svarsčiau, kuo norėčiau gyvenime užsiimti. Domėjausi ir dariau daugybę įdomių dalykų, bet astrologijos mano planuose nebuvo.

Tarkime, vienu metu gilinausi į bažnytinį siuvinėjimą. Teko siuvinėti ir vienuoliams, ir vyskupui.

Astrologija į mano gyvenimą atėjo beveik atsitiktinai. Tik daug vėliau, atsitiktinės pažinties dėka, atsidūriau Peterburge ir pradėjau mokytis pas garsų astrologą Pavelą Globą. Tuomet mąsčiau: „Išplėsiu akiratį, tegul astrologija bus įdomus hobis...“ Tačiau man, kaip tipiškam Vandeniui, būdinga, kad hobis ilgainiui virto profesija...

- Mokytis buvo labai įdomu?

- Pradžioje mokytis buvo ypatingai sunku. Galėčiau palyginti šį mokslą su aukštosios matematikos studijomis kinų kalba. Patekau iškart į trečią kursą ir per dvi savaites turėjau visus pasivyti. Astrologinė terminologija buvo ne tik rusiška, turėjau išmokti ir lotynų bei senovės persų astrologijos terminus.

Kartais nuo įtampos net verkdavau, be to, Peterburge buvo šalta, nebuvo ko valgyti... Tiesa, po poros mėnesių, kai pramokau sudarinėti horoskopus, tapo įdomiau. Kai sudariau pirmuosius horoskopus, patyriau šoką – kaip tiksliai ir patikimai šis mokslas veikia. Beje, tuo iki šiol nenustoju stebėtis. Kita vertus, negaliu teigti, kad astrologija tikrai mano sritis.

- Ar galima Lietuvoje pragyventi iš astrologijos?

- Žinoma, kad galima. Svarbu dirbti. Jei dirbi, pragyveni iš bet ko...

- O kokie jūsų žemiški poreikiai? Ar jums svarbu, kokiame name gyvenate, kokią mašiną vairuojate, kurioje šalyje atostogaujate?

- Atostogauti nemėgstu apskritai. Man nepatinka ilsėtis, gal todėl ir nepavargstu. Niekada niekur nevažiuoju ir niekada nesiilsiu. Man įdomu dirbti. Gyvenu savo name Vilniuje, turiu didelį sodą ir tai yra mano ramybės ir įkvėpimo vieta. Nė nemąstau apie jokias tolimas šalis. Be to, neturiu ir mašinos, nors teisės stalčiuje guli jau šešiolikti metai...

- O kaipgi moteriški grožio reikalai ir malonumai?

- Esu natūralistė. Mėgstu drabužius iš natūralių audinių. Rūpinuosi savo išvaizda, nagais, tačiau negaliu pakęsti pojūčio, kai jie padengiami laku. Mėginau, bet ištvėriau gal valandą. O dėl makiažo... Savotiškai dėl jo kompleksuoju. Iš tiesų, pasidažiusi jaučiu diskomfortą, lyg meluočiau, lyg mėginčiau apgauti kitus atrodydama geresnė, nei esu iš tiesų. Nejaugi gėda atrodyti tokia, kokia esi?

- Sklando kalbos, kad nuo gimimo nekerpate plaukų. Jei juos paleistumėte, jie siektų grindis...

- Mano plaukai iš tiesų nekirpti nuo gimimo. Tiesa, kelis kartus mamytė juos šiek tiek patrumpino. Jei reguliariai juos kirpčiau, jie augtų kur kas greičiau. Tačiau paleisti jie siekia kelius, o ne grindis.

Mama nusprendė paeksperimentuoti, kas bus, jei nekirps vaikui plaukų. Aš tęsiu šią tradiciją. Iš tiesų jokios magijos čia nėra. Tačiau, jei kalbėsime apie mažamečius vaikus, jie turi didesnę kosminę apsaugą, kol jų plaukai nėra kerpami.

- Jūsų namas – prie pat Rasų kapinių. Ar jame nesivaidena, ar neužsuka į svečius kokia pasiklydusi dvaselė?

- Rasų kapinės yra ypatingos – šviesios. Iš tiesų, gerai gyventi šviesiuose, „atmelstuose“, seno tipo kapuose (kai žmonės buvo laidojami su kunigu). Pačios liūdniausios ir negatyviausios kapinės yra tos, kuriose laidojami žuvę ir nusižudę žmonės. Šalia tokių vargu ar gerai jausčiausi. O čia jaučiuosi iš tiesų puikiai.

Dar anksčiau juokdavomės, kad esame tikra Adamsų šeimynėlė. Kai mano mažajai dukrelei Artai buvo ketveri, neretai žaisdama už namo vartelių ji sušukdavo: ,,Mama, bėgu į kapus pažaisti, kai padarysi valgyti, pakviesk.“

Nors esu Vandenis, mano labai stiprus Skorpionas, o Rasų kapinių teritorija – skorpioniška (tačiau ta dalis, kurioje palaidota Pilsudskio širdis, jau priklauso Šaulio ženklui).

Pamenu, šviesaus atminimo draugė Jurga Ivanauskaitė, gimusi po Skorpiono ženklu, atvažiavo pas mane pusvalandžiui, o išbuvo gal tris valandas, niekaip iš šių namų išeiti negalėjo ir vis kartojo: „Nemaniau, kad čia taip gera...“ Taigi, visus Skorpionus, kviečiu rinktis prie Rasų kapinių (šypsosi).

- Ar kada jaučiatės vieniša?

- Mane stebina jau pats „vienišumo“ terminas. Nėra vienišų žmonių. Vienatvė ir vienišumas - už ausų pritempta problema. Mes niekada nesame vieniši: juk pasaulis kupinas žmonių, yra saulė, žolė, vabalas, knyga... Jei žmogus jaučiasi vienišas, jam jau reikia psichologo pagalbos.

Nuo vaikystės labiausiai mėgau Adomo ir Ievos išvarymo iš Rojaus istoriją. Tuomet man didžiausias džiaugsmas buvo suvokimas, kad visi žmonės iš principo turi tik vieną mamą ir tėtį, taigi visi žmonės yra broliai ir seserys. Tad kodėl jie kariauja, skriaudžia vienas kitą, nesusišneka? Būti vienišam, mano galva, reiškia būti absurdiškai egoistiškam ir egocentriškam.

- Jūs dažnai konsultuojate moteris, susiduriate su įvairiausiais likimais. Ką patariate toms, kurios kenčia vyrų fizinį ar psichologinį smurtą, nesiskiria, norėdamos kaip nors išsaugoti šeimą...

- Laikausi „politikos“, kad nieko negalima smerkti, net stebėtis. Stebiuosi vienu vieninteliu dalyku – žmogaus vienatve. Visa kita man nesvarbu. Tiesiog nesikišu į svetimus gyvenimus. Taip pat yra ir su tomis, rodos, pasmerkiančiomis save kančioms moterimis.

Kiekviena moteris unikali, kiekviena į šį pasaulį ateina su sava karma, gal šio jos gyvenimo užduotis yra pakovoti už savo vyrą arba jam nusileisti... Niekam neprimetu savo supratimo apie vyro ir moters santykius, nes tai tik mano supratimas, toli gražu ne universalus.

- Ar tiesa, kad moteris, tekėdama ir pasirinkdama vyro pavardę, keičia savo likimą?

- Žinoma. Pakeitus pavardę moters likimas gali keistis ir į gerą, ir į blogą pusę. Pavardė stipriai susijusi su giminės energetika, pavardės agregoras tampriai susijęs su giminės agregoru.

Pasikeitusi pavardę į vyro, pakartosi vyro giminės problemas, gal net ligas arba, atvirkščiai, atsiribosi nuo savo giminės sunkumų ir pakeisi likimą į kur kas šviesesnį. Todėl moterys, prieš pasikeisdamos pavardę, turėtų geriau susipažinti su vyro giminės istorija, žmonių likimais, pasidomėti ligomis, moterų dalia.

- Esate stipri moteris: turite savas tiesas – gyvenimo stuburą, be to, puikiai prižiūrite namus, auginate vaikus, konsultuojate visą Lietuvą...

- Ką reiškia stipri moteris? Yra principinės duotybės: jei tau sunku, sunku bus ir su vyru, ir vienai, sunku bus visur ir visada. Jei lengva, nesvarbu, kas yra šalia, lengva bus visada. Tai ne kontakto klausimas. Žmogaus galimybės yra begalinės: kokį modelį sau pasirinksi, taip ir bus.

- Bet moteriai gyventi poroje su vyru, kartu auginti vaikus lengviau.

- Šiais laikais vyras moteriai neretai tampa dideliu krūviu ir atsakomybe. Turėti vyrą reiškia turėti dar vieną vaiką. Psichologai irgi daug kalba apie nūdienos vyrų infantilėjimą. Vis mažiau savarankiškų, atsakingų vyrų, kurie gali pasiaukoti dėl vaikų, būtų atsakingi už savo šeimą, rūpintųsi žmona.

Deja, daugėja naivių, egoistiškų, ieškančių moteryje rūpestingos motinos, virėjos, skalbėjos, retkarčiais – meilužės. Gal dėl to iš dalies kalta prasidėjusi Vandenio era. Vandenio braižas reiškėsi jau XX a. pabaigoje – tai moterų emancipacija...

- Tačiau žmonės tuokiasi ir vis dažniau kreipiasi į jus patarimo: kada palanku kurti šeimą, kada pastoti, kada gimdyti. Teko girdėti, kad kai kurios Lietuvos žvaigždės net cezario pjūvio operacijai ryžosi, kad tik vaikutis pasaulį išvystų jūsų prognozuotą laimingą dieną ir net valandą...

- Kaip visada skamba varpai, tik neaišku kur ir kam... Esu konsultavusi moteris, kurioms vėliau daryta cezario pjūvio operacija kūdikiui laimingą gimimo dieną, bet dariau tai tik dėl to, kad operacijos nebuvo galima išvengti.

Be to, esu natūralistė ir, jei tik galima, stengiuosi įkalbėti gimdyti pačioms. Aš pati savo antrąją dukterį gimdžiau namuose, vonioje, ir esu nusiteikusi net prieš gimdymą ligoninėje. Viskas turi vykti pagal gamtos dėsnius.

- Tačiau nesate nusiteikusi prieš palankesnę santuokos datą? Kaip vertinate masinį jaunavedžių „pamišimą“ dėl 2007 07 07 dienos. Žmonės tikėjo ypatinga šios datos galia. Šią dieną tuokėsi daug garsių žmonių, net ir žinoma Lietuvos būrėja Vaiva...

- Septyni – specifinis skaičius, priklausantis Saturno planetai, susijusiai su stabilumu. Tačiau ne kiekvienas žmogus gali pasinaudoti šiuo skaičiumi. Jis laimingas tik „užkietėjusiems“ vienišiams (ne vienatvės, o norėjimo dažnai būti vienam prasme), pagyvenusiems ir linkusiems į filosofiją žmonėms. Būtent jiems ši data laiminga, priešingu atveju, tas pats Saturnas lems šaltį ir vienatvę.

- Tokia pat mistika dvelkia data – 2008 08 08. Jau dabar poros planuoja vestuves kitų metų rugojūčio 8-ąją.

- Nors skaičiai ir turi savo simboliką, tačiau praktinį naudojimąsi jų reikšmėmis vertinu labai atsargiai. Patys savaime jie nėra nei geri, nei blogi. Kiekvienas skaičius susijęs su tam tikra planeta. Priklausomai nuo to, kokia planeta palanki ar nepalanki mūsų horoskope, skaičius mums bus palankus arba ne. Tikėtis, kad kinams laimingas aštuoni bus laimingas man asmeniškai, labai neapdairu.

Tiesiogiai tikėdami skaičiaus reikšme, tampame panašūs į indėnus, pardavusius Ameriką už stiklo karoliukus. Norint įvertinti datos palankumą, pirmiausia reikia patikrinti planetų padėtis bei Saulės ir Mėnulio kalendoriaus dienas.

Konkrečiai kalbant apie „magiškuosius“ aštuntukus nieko džiugaus negalima pasakyti. Pirmiausia blogai yra tai, kad ši data išpuola tarp Saulės ir Mėnulio užtemimų (rugpjūčio 1 dieną - visiškas Saulės užtemimas, o rugpjūčio 16-ąją - Mėnulio).

Šiuo laikotarpiu negalima pradėti vaikų, naujų didelių darbų, verslo, statybų. Pagal planetų išsidėstymą ši data nesėkminga santuokai. 8 siejamas su Urano planeta, kuri bus opozicijoje su Marsu, o tai reiškia, kad santuoka bus nuolat išbandoma įvairiais perversmais, ji niekada nebus stabili, nes viskas joje versis aukštyn kojom neprognozuojama linkme.

Tačiau tais pačiais metais, jau rugsėjį, yra daug palankesnių datų tuoktis, pavyzdžiui, labai gera rugsėjo 16 diena nuo 15 val. 20 min. Tuomet Saulė bus karališkame ženkle. Taip pat palankios rugsėjo 12 ir 17 dienos bei spalio 15 ir 16 dienos. O pati geriausia būtų 2008 m. vasario 1-oji po pietų (13 val. 20 min.). Tai viena geriausių XXI amžiaus datų meilei bei verslui. Tai karališkas laikas, vertas karališkos meilės ir karališko verslo.

- Ką galite pasakyti tiems, kuriems labiau rūpi ne savo kiemo bėdos, o globalūs dalykai. Tarkime, ką galite prognozuoti Lietuvai dėl klimato kaitos kataklizmų, politinio ir ekonominio nestabilumo? Ar rytoj gyvensime geriau nei šiandien?

- Lietuva yra Vėžys, o Vandenio ir Vėžio santykis nėra geras. Todėl ir Lietuvai iš Vandenio eros kažko gero tikėtis nereikėtų. Bet dėl klimato kaitos esu užkietėjusi optimistė ir man visada atrodo, kad Dievas neapleis savo sukurtos Žemės ir savo kūrinių žmonių, todėl ką nors protingo bei išganingo tikrai dar sugalvos…

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo.
Žurnalas „Klubas“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją