Vaikinui į parankę įsikibusi jo mergina. Glenda, su kuria susipažinome Margaritoje, taip pat švyti iš laimės. Lydse jai patinka. Nors daug draugų neturi, džiaugiasi meile. Abu nesustodami pasakoja apie naują gyvenimą. Rytis džiūgauja, kad jam grįžus bene iš kiekvieno baro gavo po pasiūlymą dirbti. O Glenda nuleidusi akis tyliai, kad tik neišgirstų Rytis, man pakužda esanti laiminga, jog gyvena ne purviname ir dvokiančiame Londone, o kur kas mažesniame ir jaukesniame Lydse.
Lietuvis Rytis bei Venesueloje gimusi ir augusi Glenda jau kuria savo namus. Prieš kelias savaites išsinuomojo dviejų kambarių butuką, taigi dabar suka galvas dėl naujakuriams svarbių dalykų. Jiems reikia naujų baldų, norisi kai ką pakeisti ir buto interjere.
"Šiame mieste mums gera, nei aš, nei Glenda nenorime niekur važiuoti. Įsimylėjome šį miestą, todėl ketiname pradėti verslą ir likti čia amžinai."
JI NORI VESTUVIŲ, JIS NORI DARBŲ
Saulėtoje Margaritoje tikrai neatrodė, kad jų santykiai amžini, bet šiandien turbūt teks prisipažinti klydus... Pasirodo, įsimylėti galima net ir tokią merginą, kuri kai kuriuos pasimatymus tiesiog pamiršta, o į kai kuriuos vėluoja po kelias valandas.
Rytis sako, kad Glenda pasikeitė. Dabar jie nuolatos kartu. Jis ją kaip mažą vaiką prižiūri, o į mūsų nuostabą atsako, kad taip ir turi būti: "Juk ji čia naujokė. Nieko nežino, nieko nematė... Noriu, kad pasijustų kaip namuose. Kai taip bus, mažiau rūpinsiuosi. Bet kol kas – reikia."
Jau dešimt mėnesių jiedu kartu. Ir dar nė karto rimtai nesipyko. "Nei Rytis, nei aš į šalis nebesidairome. Mums abiems tai pirma rimta draugystė. Aš jau noriu vestuvių, o jis kažko laukia... Gal tuoj pasipirš?" – mėtydama užuominas svarsto Glenda.
Bet vestuvių dar nebus, nepasiruošęs tam Rytis. Kol kas ir vaikų jis nenori. Artimiausiuose jo planuose – vien tik darbai. Beje, Margaritos salos planuose taip pat nebėra. Nebenori jis atgal.
NUOBODULYS ROJUJE
(Margaritoje jūsų santykių nebuvo įmanoma suprasti. Iš to, kaip Glenda vaikščiojo į pasimatymus, pamanėm, kad tai vienadienis romanas... Bet, pasirodo, viskas rimta. Tai kaip klostėsi jūsų santykiai?) "Nuo pat pradžių ji man labai patiko. Jaučiau, kad ši mergina man skirta. Kad į pasimatymus neateidavo – nieko tokio.
Visi vietiniai panašiai elgdavosi, todėl nepykau. (Bet Glenda ne visai vietinė, juk ji gyveno Ispanijoje...) Aha, Madride dirbo banke ir studijavo dizainą. Į Margaritą atvyko tik trumpam – atostogauti. Bet mudu labai suartėjome, ir ji nebenorėjo išvykti. (Tai jau Margaritoje kartu apsigyvenot?) Oi ne, Venesueloje, kuriai ir priklauso Margaritos sala, gyvena jos tėvai.
Tad ji glaudėsi pas juos, na, o aš gyvenau kartu su broliu. (Kas atsitiko, kad nusprendei grįžti atgal į Europą?) Atsibodo. Toks jau esu, norėjosi kažko naujo. (Gal brolis skriausdavo?) Nieko tokio nebuvo. Mes puikiai sutardavome. Bet ten sudėtinga gyventi... Vietiniai labai skiriasi nuo mūsų, europiečių. Jaučiausi pritapęs, bet vis tiek kartais skirtumai išlįsdavo. (O kaip su pinigais? Užsidirbai?) Truputį užsidirbau, bet suma tikrai nedidelė. Išvažiavau tuo laikotarpiu, kai saloje baigėsi sezonas.
Sezonas Margaritoje prasideda dabar. Va tokiu metu tai tikrai galima daugiau užsidirbti."
SKIRTINGI BROLIŲ KELIAI
(Tai gal vis dėlto tavo išvykimo priežastis buvo pinigai?) "Tikrai ne... Taip, ten uždirbdavau kur kas mažiau nei Lydse, bet tų pinigų neturėjau nei kur, nei kada leisti. Viskas likdavo mūsų kišenėse. Be to, baras Margaritoje buvo kaip ir vienos mano svajonių išsipildymas.
Visada norėjau dirbti ne kam nors, o sau. Taip ir atsitiko. Tėtis ir baro bendraturtis A.Valinskas leido mums su Ąžuolu tvarkytis taip, kaip išmanome. Sekėsi neblogai. Va, dabar jie išvis atsisakė to baro. Iš jų jį išsinuomojo Ąžuolas. Jam patinka tai, ką daro, todėl manau, saloje brolis užsibus dar ilgai. (Nepavydu, kad jis tą barą išsinuomojo, o ne tu?) Tikrai nepavydžiu.
Dirbdamas nejutau jokios konkurencijos, juk vis dėlto esame broliai. Abu darėme tai, kas geriausia verslui, o ne man arba jam asmeniškai.
(Iš baro pasitraukei nes nusibodo, vadinasi, turėjai imtis kažko naujo. Aš teisus?) Ne visai. Aš ir vėl dirbu bare. Esu vieno labai gero Lydso priemiestyje esančio baro vadybininkas ir barmenas. (Neatrodo, kad kažkas naujo...) Iš dalies tai nauja.
Nauja vieta, nauji reikalavimai... Be to, ir darbas Lydse kitoks nei Margaritoje. (Pinigai irgi...) Aha, jie didesni. Išvažiavęs iš salos troškau apsigyventi Londone, bet atsitiko kaip atsitiko. (Kas gi?) Na, atvažiavęs pas mamą pavaikščiojau po Lydso barus, o kitą dieną mano telefonas netilo. Skambino barų vadovai, kvietė dirbti. Vos atsirinkau. (Kodėl buvai toks populiarus?) Dar prieš išvažiuodamas į Margaritą čia išsilaikiau specialius barmenų kursus. Tapau tikru profu. O jie tai žinojo...
Be to, girdėjo, kad išvažiavęs pasisėmiau nemažai praktikos. Tokių darbuotojų trūksta."
DAUGIAU SKAITYKITE ŽURNALE “PANELĖ” (WWW.PANELE.LT)
