- Naminis bulvių plokštainis. Jį gaminu pats, pagardinu mėsos padažu. Bijau persivalgyti, todėl šiuo kugeliu lepinuosi tik du ar tris kartus per metus.
Geriausias atostogų scenarijus.
- Su geriausiais draugais pailsėti gamtoje, pažvejoti, paplepėti prie laužo. Kasmet pasirenkame Lietuvos kampelį, kuriame dar nebuvome, ir važiuojame. Ilsimės, susipažįstame su vietiniais žmonėmis, domimės krašto istorija. Tokioms atostogoms nereikia nė užsienio – užtenka įspūdžių ir mūsų šalyje.
Brangiausia dovana mylimai moteriai.
- Labai brangių nedovanoju. Svarbi kitokia dovanos vertė, ta, kurios pinigais nepamatuosi. Tikiu, kad geriausia dovana – labai asmeniška. Kaip tik tam žmogui reikšminga knyga ar specialiai pagamintas papuošalas.
Didžiausias honoraras, kurį sumokėjo koncerto užsakovai.
- Dešimt tūkstančių JAV dolerių. Tai nutiko prieš gerą dešimtmetį vienoje užsienio valstybėje. Be abejo, su grupe „Studija“ pasiūlymą priėmėme.
Gražiausias vaikystės prisiminimas.
- Pavyzdžiui, ryškiai pamenu save pirmąkart užlipusį ant suaugusiųjų dviračio. Toks reikšmingas sau buvau!
Savybės, kuriomis didžiuojatės.
- Pareigingumas, sąžiningumas, ištvermingumas ir, žinoma, kūrybingumas.
Dalykai, kurių bijote labiausiai.
- Bijau piktų šunų. Bijau karo, kitų globalių nelaimių, kurios galėtų sugriauti planus ir svajones.
Neskaniausias patiekalas, kurį teko ragauti.
- Iš maisto produktų tragiškai nemėgstu brokolių, o iš gėrimų tiesiog nepakenčiu degtinės. Tiesa, samanės nekenčiu dar labiau – vien nuo jos kvapo galėčiau galą gauti.
Prasčiausias atostogų scenarijus.
- Kai lietingą, šaltą rudenį išvažiuoji iš Lietuvos į šiltuosius kraštus. Vyksti su viltimi, kad rasi vasarą, o atvykęs pamatai, kad ten – toks pat ar net bjauresnis ruduo.
Mažiausias honoraras, už kurį sutikote koncertuoti.
- Nemokamai. Prieš aštuonerius metus tiek daug nemokamai koncertuodavome, kad kilo mintis, jog dainininkai – didžiausi labdaros dalytojai.
Vaikystės prisiminimas, kurį norėtumėte pamiršti.
- Norėčiau pamiršti mokslus pirmoje ir antroje klasėje. Buvo kančia - nerasdavau bendros kalbos su mokytojais. Kai trečioje klasėje pakeičiau mokyklą, viskas susitvarkė.
Galimybė, kuria taip ir nepasinaudojote.
- Po studijų Klaipėdoje buvo pasiūlymas vykti į Vilnių, bet jį atmečiau. Nežinia, kaip viskas būtų susiklostę. Tačiau esu čia ir dabar. Ir tuo patenkintas.
Savybės, dėl kurių kompleksuojate.
- Kartais pritingiu. Norėčiau būti baisus darboholikas. Pabaru save už impulsyvumą – esu ramus, tačiau netekęs kantrybės užsidegu. Kaip degtukas!
