SIŪS PATS

P.Veličkai netrukus gali tekti sėsti prie siuvamosios. Mat jei M.Gelažniko dukra augintiniui jorkšyrų terjerui Ričiui užsimanys prabangių kailinukų, juos kurpti teks pačiam kailių magnatui.

„Visa mūsų produkcijos gamyba vyksta Italijoje. Įsivaizduoju, kad tai būtų sudėtinga, nes kuriamas asortimentas priklauso ne nuo mūsų. O klientų, norinčių aprangos keturkojams iš mūsų salono, kol kas nėra“, – neslėpė kailių karalienės sūnus. „Jis sakė galįs pasiūti. Patikino, kad tai nieko sudėtingo, tad problemų dėl gražių kailinukų šuniukui nekiltų, jei reikėtų – padarytų“, – pasiduoti neketino paauglės tėvas. „Nebent pats siūčiau, nes kol kas poreikio siūti tokius apdarus nėra“, – šmaikštavo P.Velička.

KAILINIŲ NETURI

Anot nemažą kailių rinkos dalį užimančios šeimos atžalos, pageidavimų įsigyti prabangius šinšilų, audinių arba sabalų kailinukus savo ne vieną tūkstantį litų kainuojantiems augintiniams „Nijolės“ salonas kol kas nėra sulaukęs. Net Rusijoje, kur nestinga milijardierių, tokių užsakymų nebūta. M.Gelažniko parduotuvėje parduodamiems keturkojų apdarams taip pat niekas piniginės atverti neskuba. Nors jie ne iš brangaus kailio.

„Normalus kolekcijos komplektas kainuoja apie 350 eurų. Lietuvoje tokius drabužius šunims yra užsisakę tik du visuomenėje puikiai žinomi žmonės. Kas? Išliksiu diskretiškas ir pavardžių neatskleisiu“, – slapukavo verslininkas. Prabangių apdarų iš vyro salono neturi ir jo dukros Monikos Ričis. Šuniuko garderobe – gerokai paprastesni drabužėliai. Mėgstamiausias – kalinio uniformą primenantis megztukas. Mat, pasak augintinio šeimininkų, šis šuo – tikras velniūkštis.

KAINA – NESVARBU

Artimai su P.Velička bendraujantis M.Gelažnikas neslėpė, kad jei Monika norės, būdą šuneliui gauti „Nijolės“ kailinukus ras.

Tiesa, P.Velička mėgina atvėsinti verslininko įkarštį sakydamas, kad kompanija kol kas kolekcijų šunims į savo asortimentą įtraukti neketina. Ir nelabai planuoja.

„Nesame kol kas to numatę. Galų gale juk reikia ir modelį sukurti, o tam vėl reikėtų papildomų pajėgų, darbo“, – verslo paslaptimis dalijosi P.Velička. „Kaina nesvarbu“, – nusileisti nė neketina jo geras bičiulis Marius. „Pasikartosiu. Jei reikės, pats sėsiu ir siūsiu. Galite taip ir parašyti“, – pokalbį baigdama juokavo kailių karaliene tituluojamos N.Veličkienės atžala.