Su „Radioshow” veikėju Buduliu, „Dviračio šou” peliuku Mauzeriu, laidos „Ragai“ personažu Česlovu ir didžėjumi Rimu Šapausku susitikome jo pasiūlytoje atokioje kavinėje, kurioje jis dažnai lankosi su draugais. Iš pradžių pamanėme, kad tokią nuošalią vietą Rimas pasiūlė, nes yra pavargęs nuo viešumos ir dėmesio, bet, pasirodo, jam ši kavinė tiesiog labai patinka, o į smalsius žvilgsnius įvairių personažų kūrėjas seniai nebekreipia dėmesio.
Su žmona sieja ne tik tikėjimas
Pirmą kartą iškilus į viešumą, kad Rimas Šapauskas jau daugelį metų kiekvieną sekmadienį lankosi Bernardinų bažnyčioje, daugeliui tai niekaip nesisiejo su jo kuriamais personažais ir įvaizdžiu. Tik po kurio laiko žmonės apsiprato, kad Rimas – tikintis ir dažnai bažnyčioje besilankantis žmogus. Beje, ir su būsimąja žmona Lina jis susipažino Bernardinų bažnyčioje. Bet teiginį, kad neva ji patraukė Rimo dėmesį tik savo tikėjimu, vyras iki šiol kategoriškai atmeta ir sako, kad jiedu turi daugiau bendrų interesų nei tikėjimas. Rimas su Lina jau penkerius metus laimingai vedusi pora, o kartu jau septynerius.
Su Algiu Ramanausku–Greitai kuria naują laidą
– Kaip šiuo metu gyvena Rimas Šapauskas?
– Gyvenu gerai. Su Algiu Ramanausku–Greitai ruošiame naują laidą anglų kalba „Boltish“, kurią pasiūlysime MTV ir bandysime išplaukti į platesnius vandenis. Tai bus projektas kaip ir „Radioshow“, tik ne lietuvių kalba. O kaip mums seksis, parodys ateitis, kol kas nesinori nieko prognozuoti.
– Kada ši laida pasirodys televizijos eteryje?
– Spalio viduryje arba lapkričio pradžioje.
– Neseniai sklido kalbos, kad su kolega Algiu Ramanausku–Greitai įkūrėte bendrą kompaniją, kuri įgyvendins ne vieną projektą.
– Galiu užtikrinti, kad su Algiu niekur nieko neregistravome ir nepatentavome. Kita vertus, kol dirbame kartu, tol mus galima vadinti neoficialia prodiuserine įmone, juk „Radioshow“ gyvuoja jau trylika metų.
– Tavo darbas tai nėra sėdėjimas kontoroje nuo ryto iki vakaro, ar būtų galima tave pavadinti „laisvo oro direktoriumi”?
– Tai nebūtų visiškai teisinga, nes vieni žmonės užsidirba atsėdėję tam tikras valandas, o kiti, tokie kaip aš, gauna pinigus už padarytus darbus. Nei tarp vienų, nei tarp kitų didelio skirtumo nematau.
– Bet tikriausiai laisvo laiko turi pakankamai?
– Dabar jau neturiu ir visur vos spėju, dažnai tenka ir pavėluoti. Juk kiekvieną dieną kokią valandą tenka filmuotis „Dviračio šou“, vaidinti pelę, taip pat kuriama nauja laida atima laiko, dar parašinėju į vieną žurnalą, kartais padidžėjauju. Be to, su Algiu Ramanausku–Greitai esame koncertuojantis duetas, kuris veda įvairius renginius, pavyzdžiui, vestuves (šypsosi). Žinoma, juokauju, nes turėtų būti visiškai kvanktelėję žmonės, kad mus su Algiu kviestų vesti vestuvių. Nors visai neseniai viena pora antrą vestuvių dieną pakvietė padidžėjauti ir liko labai patenkinti. Laisvo laiko iš tiesų ne per daugiausia, bet, kai noriu, surandu.
– Koks Rimo Šapausko laisvalaikis?
– Susitinku su draugais. Kartais, kaip ir visi žmonės, ,,pabaliavojame''.
Sekmadieniais eiti į bažnyčią – privaloma
– Esi labai tikintis ir sekmadieniais bažnyčią lankantis žmogus. Visada buvai praktikuojantis katalikas?
– Kiekvieno žmogaus tikėjimas laikui bėgant stiprėja. Tikėjimas yra Dievo dovana, tik vieniems ji duota, kitiems – ne. Tai, kad kiekvienas katalikas sekmadieniais eina į bažnyčią, nėra joks nuopelnas, nes tai privaloma. Tą patį galiu pasakyti ir apie save.
– Kiek metų savo sekmadienius leidi Bernardinų bažnyčios pamaldose?
– Jeigu kalbėtume apie sąmoningą tikėjimą, penkerius metus. Bet šiaip tai manyje slypėjo visą gyvenimą.
– O kaip reaguoji į draugus, kurie nėra tikintys kaip tu?
– Normaliai. Galbūt tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie iš mano tikėjimo pasišaipo, bet didžioji dalis draugų ir pažįstamų, su kuriais kasdien bendrauju, yra tikintys, religinę literatūrą skaitantys žmonės.
– Kokią religinės literatūros knygą pats neseniai perskaitei?
– Marie-Dominique'o Philippe „Sekti paskui avinėlį“. Rekomenduočiau ją visiems, joje galima rasti atsakymus į daugelį klausimų.
Nuodėmingos praeities neišsižada
– Kažkada tavo gyvenime tikrai buvo periodų, kai svarbiausi atrodė vakarėliai su draugais ir panašūs dalykai?
– Nesiginsiu pasiautėjimų, kurių tikrai buvo.
– Ar besilinksmindami išsiversdavote be kai kurių blogų dalykų?
– O kas nedarydavo nuodėmių. Per savo gyvenimą daug visko padarai ir patiri. Negi apsimetinėsiu šventeiva ir neigsiu tai, kas buvo. Turiu tuščias rankas ir nuodėmingą sielą (juokiasi). Tikriausiai, kai numiręs su Dievu žiūrėsiu savo gyvenimo filmą ir matysiu, ką per jį esu pridaręs, bus momentų, kai teks raudonuoti ir bus labai gėda. Bet niekas iš mūsų negyvena tobulai.
– Kurie tavo gyvenimo metai buvo nuodėmingiausi?
– Bet juk susitikome ne išpažinties. Norėčiau apie viską kalbėti tik abstrakčiai. Kita vertus, kas jaunystėje nekvailiojo?! Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Visada reikia suprasti, kur ribos ir nepamiršti žodžio „sąžinė“. Jeigu ji sako, kad kažką darai negerai, reikia sustoti.
Jei pykstasi su žmona, tai trumpam
– Susidaro įspūdis, kad, skirtingai nei tavo kuriami personažai, pats gyvenime esi labai ramus ir nepiktas žmogus.
– Stengiuosi toks būti. Aišku, ir aš kartais supykstu, bet mano pyktis būna trumpalaikis. Nors šiaip dėl nieko nesinervinu.
– Ar pykstiesi su žmona?
– Taip, kaip ir visi kiti žmonės. Bet mes kaip du degtukai: greitai užsidegame ir greitai užgęstame.
Pasiruošęs tapti tėvu
– Galima manyti, kad Rimo Šapausko gyvenime viskas gerai: daug mėgstamos veiklos, darni šeima.
– Taip. Galėčiau fantazuoti apie geresnį gyvenimą, bet viskas išties ir taip gerai.
– Ko šiuo metu tau labiausiai trūksta?
– Norėčiau tai palaikyti savo širdyje (šypsosi).
– Gal turi kokį norą, apie kurį galėtum garsiai pasakyti?
– Norėčiau dar „sučiupti vasarą už uodegos“ ir kur nors savaitei išvažiuoti.
– Ar su Lina pasvajojate apie vaikus?
– Manau, visa tai Aukščiausiojo valioje. Tokių dalykų juk nesuplanuosi. Bet jeigu mūsų šeimoje atsirastų vaikelis, būtų labai gerai. Manau, mums jo jau reikėtų (šypsosi).
Savo televizijoje kurtų kitokias laidas
– Ar tas periodas, kai gatvėje nuolat buvai tapatinamas su Buduliu ar kitais savo personažais, jau praeityje?
– Galima sakyti, kad taip. Kai televizija tapatinama su tikrove – tai kvailumo problema. Bet gerai, kad dar yra žmonių, kurie atsispiria televizijoje vykstančiai masinei ,,debilizacijai". Kartais žiūrėdamas mūsų televizijos laidas pagalvoju, ar mes iš tikrųjų esame tokie kvaili, ar tik apsimetame. Tiek bukų laidų, kurios atsiranda šiuo metu, anksčiau nebūdavo. Kur dingo protingi žmonės?! Galima pamanyti, kad kuo didesnis kvailys esi, tuo didesnį šansą turi atsidurti mūsų televizijoje.
Nesu teisėjas, bet jeigu turėčiau savo televiziją, kurčiau kitokias laidas. Tą patį galiu pasakyti ir apie spaudą: pakanka atsiversti kokį nors laikraštį ir supranti, kad visas mūsų gyvenimas – tai „Radioshow“ ir „Ragai“ kvadratu. Tada tai, ką darome su Algiu, atrodo kaip visai nekalti dalykai.
Tiki santuoka iki gyvenimo pabaigos
– Ką darai, kai nori pabūti vienas?
– Šiuo sindromu nesergu. Man gera ir su žmona pabūti, ir su draugais, ir čia šiuo metu sėdėti. Bet jeigu būnu nusilpęs, pakanka atsigulti ant grindų ir ištiesti savo ilgą stuburą.
– Ar daug turi gerų draugų?
– Tai tie patys, su kuriais lankomės Bernardinų bažnyčioje. Kartais jų būna penki, o kartais – dvidešimt penki.
– Ar blogai jautiesi, jeigu kokį sekmadienį praleidi pamaldas?
– Ne, juk jeigu negali ryte, nueini per pietus arba vakare. Visada gali suspėti.
– Ne tik meldiesi, bet ir eini išpažinties?
– Taip. Tik nesuprantu, kodėl daugeliui išpažintis atrodo baubas, kurio reikia bijoti.
– Tiki santuoka iki gyvenimo pabaigos?
– Taip, tai ilgas gyvenimas kartu.
– Ką šiuo metu veikia tavo žmona Lina?
– Padeda prancūzų šeimoms Lietuvoje įsivaikinti vaikus.
– Ar dažnai Linai sakai, kad ją myli?
– Sakiau jai tai šiandien ryte, vakar vakare – taip pat.