Pats panevėžietis itin džiaugiasi tarptautiniu įvertinimu ir tikina tikro inteligento vardo nusipelnęs . Jis, pasak Z.Vezbergo, užsitarnaujamas tvirta nuomone, sąžiningu, atsakingu darbu, mokslo troškimu ir išskirtiniu gyvenimo būdu.

Nustebino uždarumas

Šimto klausimų anketą – tokį nelengvą darbą teko įveikti samdomam techninės priežiūros vadovui Z.Vezbergui. Jo šeimą susiradusi belgų televizija interviu ėmė beveik visą dieną. Įvairiomis temomis iškamantinėję panevėžietį smalsūs užsieniečiai parengs nemažą laidų ciklą apie Europos šalių gyventojus.

Lietuvai pristatyti pasirinkti trys mūsų šalies asmenys, atstovaujantys tam tikriems socialiniams sluoksniams. Žemdirbiams ir darbininkams atstovavo vilniškiai, o inteligentijai – panevėžietis.

„Belgai klausinėjo apie viską, tačiau jų klausimai buvo daugiau orientuoti į mano asmeninį gyvenimą. Jiems labiau rūpėjo lietuvio požiūris į įvairius dalykus, o žinios neturėjo daug reikšmės“, – apie išskirtinį interviu „Sekundei“ pasakojo vyriškis.

Nors panevėžiečiui buvo sunkoka ištisą dieną bendrauti su užsienio žurnalistais, pastariesiems taip pat nebuvo lengva – Lietuvos inteligentas jiems pasirodė pernelyg uždaras ir principingas. Su tokiais būdo bruožais kitų šalių gyventojus stebėję belgai prisipažino susidūrę pirmą kartą.

„Buvo tarptautinių klausimų apie mano karinę tarnybą – klausė, kur ją atlikau. Apie tai kalbėti atsisakiau, nes čia įpainiota trečia šalis. Bet koks netikslus pasakymas ar kritika Belgijos televizijai apie Rusiją, manau, gali atsiliepti. Kadangi esu lietuvis, galiu šnekėti tik apie savo šalį“, – savo nuomonę „Sekundei“ išsakė vyriškis.

Panevėžietis atsisakė atskleisti intymias paslaptis, be progos sugiedoti himną, esą jo užstalėje negieda netgi girtuokliai.

Be to, Z.Vezbergas teigė ne itin norėję kalbėtis ir apie praeitį, nes jam svarbiausia ateitis: „Visa tai, kas prabėgo, jau istorija ir nė dėl vieno savo poelgio nesigailiu. Ką tuomet reikėjo padaryti – įvykdžiau. Dabar gal elgčiausi ir kitaip.“

Vertas visko

Paklaustas, ar jaučiasi vertas Lietuvos inteligento vardo, panevėžietis per daug nesikuklino: „Visada manau, kad esu visko vertas. O jeigu tai kas nors patvirtina – tuo labiau. Juk sakoma, kad ne šventieji puodus lipdo.“ Tokios pagarbos Z.Vezbergas jaučiasi nusipelnęs sąžiningu triūsu.

„Aš dirbu. Siekiu gauti naudos ir užsidirbti. Moku mokesčius savo miestui ir Lietuvos valstybei – vadinasi, prisidedu ir prie Europos ekonominio gyvenimo pagerėjimo“,– tikino pašnekovas.

Todėl įmonę turintį verslininką itin piktina konkurentų bandymai apeiti įstatymus – nemokėti mokesčių ir prisikrauti kišenes. Jo įsitikinimu, visus mokesčius reikia sąžiningai atiduoti, tuomet dirbti seksis daug geriau.

Kelionių aistra

Z.Vezbergas spėja, kad belgai jį aplankė atsekę kažkokius lietuvio ryšius su jų šalimi. Mat šis panevėžietis „neišgydomas“ keliautojas. Kelionės – didžiausia jo gyvenimo aistra.

Netgi savo kieme vyras pasistatė rodyklių stulpą, kurio kryptys žymi visas jo aplankytas pasaulio šalis. Rudenį laukia dar viena lentelė su Tanzanijos pavadinimu.

Kelionių maratoną vyras sakosi pradėjęs dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Aplankęs statomą Visagino miestą ir Ignalinos atominę elektrinę, ėmė kasmet keliauti į įvairias valstybes.

Jau išmaišytos visos buvusios Sovietų Sąjungos šalys, įkopta į jų kalnus, pereita Karakumų dykuma.

„Man patinka ten, kur sunku, nes į lengvas keliones kiekvienas gali leistis. Mėgstu tokį poilsį, kai užgriūna kelionės rūpesčiai, o kasdienės problemos lieka kažkur toli. Mane žavi susitikimas su kitokiais žmonėmis, jų gyvenimo būdas“, – apie savo pomėgį kalbėjo verslininkas.

Z,Vezbergo įsitikinimu, sovietmečiu itin populiarios kelionės į Sąjungos šalis šiais laikais nepelnytai primirštos – ten, anot jo, slypi tikri lobiai: „Jeigu Sibiro kalnuose kas nors padarytų tokius kelius kaip Amerikoje iki kiekvieno ugnikalnio, mieliau važiuočiau į Sibirą, nei į kitas valstybes.“

Posovietinių valstybių gyventojai, pasak Z.Vezbergo, labai malonūs ir mokantys pagarbiai priimti svečius. Vyriškiui į atmintį įstrigo kelionė į Turkmeniją, kur viena gyventoja jam išaudė originalų kilimėlį su keliautojo vardu ir pavarde.

Žavi žmogiškumas

Tokie žmonės, kurie ir nieko neturėdami išlaiko orumą, labiausiai ir žavi pašnekovą.

„Žmonės gyvena skurdžiai, bet viskuo patenkinti. Manau, reikia tik žavėtis, kaip jie moka džiaugtis turėdami pusę stiklinės vandens. O mes verkiam, kodėl ji nepilna“, – atvirai kalbėjo Z.Vezbergas.

Panevėžiečiui ypač nepatinka tos šalys, kurių gyventojai tarsi inkstai taukuose vartosi. Viena iš tokia, pašnekovo nuomone, daugelio išsvajotosios Jungtinės Amerikos Valstijos.

Nors į gamtos grožybes panevėžiečiui čia buvo kur akis paganyti, žmonės jam pasirodė tuštoki.

„Ką uždirba, vakare pravalgo, nes rytojaus dieną vėl uždirba. Kai žmonės visada garantuoti dėl savo ateities, tikriausiai jie ir turi skirtis nuo mūsų. Net ir jų fizinė sandara – kitokia“, – amerikiečių gyvenimo būdą pakomentavo lietuvis.

Tačiau JAV patraukė pašnekovo dukrą Ievą. Būsimoji teisininkė šią vasarą čia nusprendė užsidirbti pinigų mokslams.

Šeimoje – audėjos

Nors Z.Vezbergas baigia išmaišyti pusę pasaulio, jo šeima tokiu pomėgiu neužsikrėtė. Vyras į keliones leidžiasi vienas.

„Mano šeimos nariai nėra tokie pat kelionių entuziastai. Juk ne visi gali atlaikyti didelį krūvį ir paskui pajusti palaimą“, – žmoną ir tris suaugusias dukras užtarė verslininkas.

Tačiau jų pomėgiai ne mažiau žavi. Panevėžiečio žmoną ir vidurinę dukrą sudomino audimas. Dabar jų namuose stovi didžiulės audimo staklės.

Austi šio amato besimokančioms moterims atrodo nepaprastas malonumas. „Kai kurių žmonių, kaip ir mano močiutės, manymu, jei yra staklės, tai reikia visko prisiausti“, – kambario puošmena tapusias medines stakles aprodė Z.Vezbergo dukra Veronika.

Laimės kūdikis

„Pasirengęs bet kokius pinigus mokėti, kad tik mano vaikai tobulėtų ir mokytųsi. Mokslas – aukščiausias žmogaus rodiklis“, – įsitikinęs verslininkas.

Vyriškis itin didžiuojasi, kad jo vyriausia 28 metų dukra Kristina diplomuota, savo verslui vadovaujanti finansininkė. Veronika prestižiniame universitete mokosi finansų draudimo ir matematikos, o Ieva rengiasi tapti rimta teisininke.

„Dukros mane žavi savo nepaprastu stropumu. Aš jas visada skatinau ieškoti tinkamiausio būdo išskirti iš pilkos minios. Ir labai džiaugiuosi, kad tam tikslui jos pasirinko mokslą“, – pasididžiavimo atžalomis neslėpė panevėžietis.

Puikiai įsitvirtinęs versle, užauginęs protingas dukras ir negailintis pinigų savo pomėgiams, Z.Vezbergas dabar gali tvirtai pasakyti, kad yra laimės kūdikis.

„Buvo visko, bet pats gyvenimas leido grūdus atskirti nuo pelų. Nereikia sureikšminti nemalonių smulkmenų – argi verta išgyventi, kad netapau prezidentu. Iš gyvenimo imu tai, ką jis duoda, ir esu patenkintas“, – laimingo gyvenimo receptą atskleidė pašnekovas.