Svarbiausia – susidėlioti laiką

Neseniai iš aktyvių atostogų Lietuvos pajūryje grįžęs P.Skučas linksmai pasakojo, kad jo planai ne visiems atrodo suprantami. „Kai kurie sako, kad reikia proto turėti, kad tiek visko apsiimtum, tačiau manęs tai negąsdina“, - šypsojosi jis.

„Studijuosiu muzikos vadybą Muzikos akademijoje, o M.Riomerio universitete - teisę ir valdymą. Toliau dirbsiu „Radiocentre“, nusimato projektai televizijoje, gal garsinsiu kažką, viskas dar nėra aišku. Kol kas apsiriboju tokia veikla ir jos tikrai užteks“, - apie rudens planus kalbėjo pašnekovas.

„Kol kas nėra baimės kažko nespėti, nes visą laiką vadovaujuosi principu niekada nesakyti ne. Pasižiūri – jeigu spėji, tai gerai, jei nespėji, tai bandai savo laiką kažkaip kitaip susidėlioti“, - pasakojo būsimas magistrantas.

„Darome radijo žmogų“

Daugiau nei pusantrų metų radijo stotyje „Radiocentras“ dirbantis Paulius juokiasi prisimindamas savo karjeros radijuje pradžią: „Kol dar dirbau „Tangoramoje“, važiavome kalbinti „Radiocentro“ programų direktorių Donatą Bučelį ir paklausiau jo, kaip čia žmonės ateina dirbti. Sakė, atsiunčia CV (gyvenimo aprašymą – aut. pastaba) ir ateina“.

„Taigi, nusiunčiau CV ir aš. D.Bučelis man paskambino, o po poros pokalbių pasakė, darome radijo žmogų, - šypsojosi P.Skučas. – Sakiau, darome, nes tai buvo nauja, neišbandyta ir pagalvojau, kodėl gi ne“.

Savo darbu radijo laidų vedėjas negali atsidžiaugti iki šiol: „Mano svajonė buvo dirbti „Radiocentre“, man visą laiką atrodė, kad čia dirba šilčiausi, mieliausi žmonės ir, kai atėjau čia, pamačiau, kad nesuklydau“.

Darbas žavi

Televizijos žiūrovams P.Skučas pažįstamas iš laidų „Dainų dainelė“, „Mažųjų žvaigždžių valanda“ bei „Keliai. Mašinos. Žmonės“. Tačiau nuspręsti, kas jam mieliau, radijas ar televizija, Paulius negalėtų.

„Negali vienareikšmiškai sakyti. Mane darbas apskritai žavi, nes jame atrandu save, galiu save realizuoti. Dirbdamas TV, radau labai įdomius žmones, kurie žavėjo savo jaunumu, idėjomis ir aš ten puikiai jaučiausi, - pasakojo P.Skučas. – Tuo metu galėjau sakyti, man geriau televizija, nesuprantu, kas radijuje dedasi, bet atėjęs čia dirbti, pamačiau, kad darbas radijuje niekuo ne prastesnis“.

„Aišku, būna sunkių akimirkų, bet tuomet negali sakyti, kad man čia blogai. Reikia pasistengti, padirbėti ir tuomet ateis rezultatai. Bet kol kas jaučiuosi radijuje gerai, ir psichologiškai, ir visaip kitaip“, - šypsojosi jis.

Ypatingi taupymo sugebėjimai

Plepėdami apie Pauliaus darbus, prisiminėme ir istoriją, kaip jo prodiusuotas klipas tapo nugalėtoju „Tango TV“ metų debiuto apdovanojimuose.

„Mes su režisiere Silvija Vilkaite sugalvojome padėti nufilmuoti klipą grupei „Skyders“. Taip ir padarėme, tuomet aš išvykau pagal mainų programą į Helsinkį ir ten sužinojau, kad šitas klipas kažką Lietuvoje laimėjo“, - pasakojo P.Skučas.

„Tegul dabar visi seiles varvina, bet mes šitam klipui išleidome lygiai šimtą penkiasdešimt litų, - juokėsi Paulius. – Operatoriai, grimuotoja buvo savi, šviesas ir patalpas davė „Lietuvos televizija“, automobiliai – savi, reikėjo tik kuro, mineralinio ir pavalgyti“.

„Man dabar juokinga klausyti, kad klipas kainavo du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų, nes svarbiausia yra ne pinigai, o idėja. Manau, kad brangus klipas parodo, kad žmogus savo prodiuserinių vadybinių idėjų nesugeba įgyvendinti iki galo“, - teigė jis.

Publicistikai - per anksti

Grįžęs iš minėtos mainų programos Paulius ilgai nesiilsėjo. „Nespėjau net pernakvoti namie, kitą dieną jau dirbau „Lietuvos ryto televizijoje“. Tačiau po pusės metų supratau, kad esu tokiam darbui per jaunas“, - prisiminimais dalinosi pašnekovas.

„Pats buvau antrame kurse, dirbau TV, visiškai nesimokydamas tokio darbo, o antrakursiai žurnalistai ateidavo būriais pasimokyti. Supratau, kad tokį krūvį vežti man dar per anksti. Be to, siužetai būdavo labai rimti, sunkios temos, nežinojau, ar galiu juos išgyventi“, - pasakojo Paulius.

„Padaryti penkiolikos minučių publicistiką, lygiaverčią kitų žurnalistų, buvo tikrai sudėtinga. Dirbau naktimis, bet ką padariau – padariau. Įvertino puikiai, išėjau su pačiais geriausiais prisiminimais ir su jų noru, kad sugrįžčiau. Galbūt ir mano noras yra“, - neneigė P.Skučas.

Gyvenimą stebi iš šono

Veiklus vaikinas apie tolimą ateitį kol kas negalvoja: „Pusmetį į priekį susidėlioji, ką gyvenime veiki ir bandai įgyvendinti savo tikslus. Kada jau kažkas keisis viduje, tai bus matyt...“

„Reikia dar pagyventi, man dar metų nedaug, spalį bus dvidešimt treji. Pats gyvenimas taip sudėlioja, kad žingsnis po žingsnio kažkur ėjau, kažkur kažkas dėliojosi, kažkokias pareigas užiminėjau, filmavau, kalbinau, montavau... Sukaupta patirtis tikrai niekur neišeis veltui ir aš vis stebiu iš šono tą gyvenimą ir galvoju, kur jis čia veda. Bet kol veda, tai gerai. O kai nebeves, tai nebeves“, - kalbėjo P.Skučas.

Ar pačiam Pauliui atrodo, kad, kaip tokių metų vaikinas, jis gyvenime jau daug pasiekė? „Pabūsiu truputėlį išdidus ir pasakysiu taip, - nusijuokė jis. – Daug matyta, bendrauta, situacijų spręsta, patirties tikrai yra“.

„Pradėjęs nuo jaunimo laidų perėjau prie automobilių, nuo automobilių, neskaitant mokslų, į publicistiką „Lietuvos ryto televizijoje“, iš ten į pramogas, visa tai jau sudaro spektrą, kuris leidžia susivokti. Linkiu visiems to pasiekti“, - šypsodamasis kalbėjo P.Skučas.