Eidamas į muzikinį realybės šou „Dangus-2“ neslėpei, kad nori išgarsėti. Laimėjai. Koks dabar tavo kaip žinomo žmogaus gyvenimas?

Kai žiūrėjau „Dangų“, maniau, kaip „chebrai“ faina ir beveik nieko daryt nereikia. Iš tikrųjų supratau, jog dabar reikia dar daugiau kovoti už save. „Pamiegočiau“ dvi savaites ir mane pamirštų. Skirtumas tik tas, kad anksčiau buvau užimtas, bet vis tiek turėjau bent kažkiek laisvo laiko. O dabar laisvalaikio nebeliko.

Tau patinka, kad dabar skambina žurnalistai, prašo interviu?

Anksčiau maniau, kad visai smagu duoti interviu. Tačiau kai tai tapo kasdienybe ir manęs klausinėja labai asmeninių dalykų – jau nebėra taip smagu. Juk norisi kažką pasilikti tik sau.

Kokį savo įvaizdį kuri?

Manau, kad sudarau paprasto, vienišo vaikino įvaizdį. Galbūt kažkiek „kaimiečio“. Pasibaigus „Dangui-2“ vienas žmogus man pasakė, kad esą aš kaimietis. Į tai atsakiau: „Taip, aš kaimietis, todėl ir laimėjau“. Žmonės, gyvenantys didmiestyje, praranda žavesį, nebemoka gyventi bet kaip ir bet kur.

Kartą priėjo žurnalistė ir klausia: „Kaip gyvena vaikinas su mergišiaus etikete?“. Man tai juokinga, nes nei prieš „Dangų-2“, nei po šou aš tų merginų daug neturėjau. Tikrai nesu vaikinas, kuris mėgsta vienos nakties nuotykius.

Ar jautiesi populiarus?

Galiu papasakoti vieną istoriją, kaip supratau, jog esu žinomas. Grįžau į Druskininkus ir su geriausiu draugu, kuris tądien laikė lietuvių kalbos egzaminą, pasiėmę po alaus butelį, nuėjome prie Nemuno. Aš tik atsidariau butelį ir po keliasdešimt sekundžių man skambina tėvas ir sako piktu balsu: „Tai ką, geri prie Nemuno?“. Pasirodo, kažkokiam forume apie tai rašė. Mat tėtis labai didelis mano gerbėjas ir visokius forumus paskaito. Padėjau butelį ir supratau, kad gyvenimas pasikeitė.

Kaip į Tavo pergalę reaguoja tėvai?

Tėvai džiaugiasi. Tik mamai šiek tiek sunkiau, nes su ja praleidžiu mažai laiko. Visąlaik buvau sūnus, kuris nuolat padeda - kokią plytelę namie priklijuoju ar santechniką pataisau. Manau, dabar ji jaučiasi truputį vieniša, juk gyvena viena. Mano tėvai išsiskyrę. Tėčiui irgi skiriu mažiau laiko, nei norėčiau.

Turbūt jautiesi turtingas, nes „Danguje-2“ laimėjai milijoną?

Laimėtas milijonas – tai investicija į mano ateitį, į rankas pinigų negavau. Jei turėčiau tiek pinigų, turbūt į interviu būčiau atvažiavęs limuzinu.

Iš ko Tu dabar gyveni?

Iš tėtės ir mamos (juokiasi). Aišku, aš irgi kažkiek uždirbu, bet gyvenant Vilniuje labai greitai pinigai ištirpsta. Tada grįžti namo, pasisodina tėtis ant kelių ir klausia: „Kada, sūnau, statysim namą už tavo milijoną?“. Aš sakau, kad jau greitai pradėsime. Tada tėtis pasiima piniginę ir duoda pinigų pirmoms plytoms (juokiasi).

Kokie Tavo vasaros planai?

Turiu du tikslus: įrašyti albumą ir grįžti į Druskininkus dviem savaitėms padėti mamai. Nes jai jau prasidėjo atostogos. Nors tėvai išsiskyrę, bet man šeima labai svarbu. Aišku, tai nereiškia, jog esu tik teigiamas. Su mama dažnai ir pykstuosi. Mūsų giminės toks jau bruožas, kad mes galime susipykti dėl smulkmenų kaip maži.

Pavyzdžiui, savaitgalį buvau su mama grybauti. Ji norėjo, kad ir kitą dieną kartu su ja važiuočiau. Pasakiau, jog turiu reikalų ir niekur nevažiuosiu. Ji supyko ir sakė, kad jokiu klausimu į ją daugiau niekada nesikreipčiau. Bet netrukus vėl kalbėjomės. Paprastai, kai susipykstame, mėgstu kelioms valandoms išeiti iš namų. Beveik visada netrukus gaunu mamos žinutę: „Justai, grįžk namo cepelinų valgyti“ (juokiasi).

Kaip prisimeni „Dangų-2“ – Tau ten buvo labiau sunku ar gera?

Manyčiau, kad realybės šou metu visgi labiau ugdė ne balsus, bet charakterius. Kai prisimenu savo pirmąjį interviu, buvau susikūprinęs, nedrąsus. Per šou atsikračiau daug baimių, labai pasikeičiau. Šou pradžioje atrodžiau blankiai, nes nedaug laiko galėdavau praleisti su „dangiečiais“.

Mat turėjau laikyti egzaminų sesiją kolegijoje. Be to, per vieną vakarėlį atsitiktinai sužinojau, kad manęs nelabai mėgsta ir šiaip mano popieriai prasti. Apskritai maniau, jog po kelių savaičių būsiu išmestas, todėl stengiausi neprisidirbti nesąmonių. Sėdėjau ramiai ir maniau, kad reikia mamai laišką rašyti ir prašyti, jog cepelinus ruoštų, nes greitai grįšiu (juokiasi).

Daugelis atsimena, kai Tu perskaitęs mamos laišką apsiverkei. Kodėl verkei?

Buvo praėjęs pirmasis šou mėnuo. Mums leisdavo susitikti su artimaisiais, bet kadangi mano tėvai išsiskyrę, tai per tą mėnesį pas mane atvažiuodavo tik tėtis. Atsimenu, atneša laiškus ir matau, jog mamos raštas ant voko. Griebiau skaityti. Mama visada rašo graudinančius laiškus. Ir kai perskaičiau, kad mama mane myli, apsiverkiau.

Ar neskaudu, kad Soliaris jau išleido savo debiutinį albumą, o Tu, nors ir laimėjai, dar ne?

Visai neskaudu. Visų pirma Soliaris yra mano draugas, kuriam linkiu viso ko geriausio. Be to, manau, kad jei kas ir liks iš „dangiečių“ muzikos versle – tai bus Soliaris. Pavyzdžiui, aš neseniai įmestas į jūrą ir dar tik mokausi plaukti. O Soliaris jau plaukiojo ir žino povandenines sroves, todėl jis pirmiau ir išleido albumą.

Ar dabar turi draugę?

Taip, muziką (juokiasi). Neturiu draugės, nes nemoku su merginomis elgtis. Visąlaik ieškojau rimtų santykių, todėl nesinori tik žaisti su kažkuo. Kita vertus, žaisdamas įgyji praktikos, kaip bendrauti su moterimis. Turbūt todėl dabar neturiu draugės, nes neturiu praktikos (šypsosi).

Bet vėlgi, kai sutiksiu merginą, su kuria sies gilesni jausmai, mano praktikos neturėjimas bus tik pliusas, nes būsiu ištikimas (juokiasi). Šiuo gyvenimo periodu man patinka už mane vyresnės merginos, nes su jomis galima pasikalbėti intelektualiai. Iš tikrųjų meilė man baisus dalykas. Kai įsimyliu, bėgu kuo toliau. O kai įsidrąsinu ir prieinu prie meilės objekto, paprastai ji jau būna kitą vaikiną apsikabinusi (juokiasi).