Dabar į populiariausius televizijos šou dirbti kviečiamas visažistas pasakojo, kad iš tikrųjų turėjo būti medikas: „Mūsų šeimoje medicinos mokslas labai populiarus. Mano mama, teta, sesuo - medikės, stojau ir aš į mediciną“.
„Mokiaus tokioje mokykloje, kurios net pavadinimo minėti neverta.. Labai blogai viskas ten buvo. Labai ten vargau... Po pusės metų visokių chemijų, prasidėjo dekoratyvinės paskaitos - o tada pradėjo man labai sektis“, - mokslo laikus prisiminė Aurimas.
„Labiau norėjau dirbti negu mokytis, todėl taip ir dariau. Dirbti sekėsi po truputį vis geriau ir atsitiko taip, kad mokslų nebaigiau. Bet nesigailiu, tos grupiokės, kur baigė, dirba kažką ir tiek“, - atviravo A.Juodiškis.
Į „Panelę“ pateko atsitiktinai
„Pirmas mano darbas buvo Pašilaičiuose atsidariusioje farmacijos vaistinėje. Tuo metu ten buvo pati nerealiausia vaistinė. Dirbau savitarnos skyriuje. Reikėjo mokėti dirbti su kasos aparatu ir visokias „ciockas“ aptarnauti. Bet ir tai buvo gera praktika, juk niekas nepradėjo nuo prezidento“, - šypsojosi pašnekovas.
Net ir pačioje geriausioje vaistinėje Aurimas dirbo vos tris mėnesius, o po to grįžo prie mokslų, kol visiškai atsitiktinai atsirado naujas darbas.
„Netyčia susipažinau su Kristina Maselskyte ir Gyčiu Bertuliu. Buvo tokie dizaineriai „GK“ iš Kauno. Susibendravom, prasidėjo fotosesijos. Vieną kartą žurnalas „Panelė“ paskambino Kristinai, ji negalėjo, tai nusiuntė mane. Nuo tada ir susisuko ratas: dirbi dirbi, kažkam patinka, pasiskambina, dar kažkas atsiranda. Štai tokia puiki karjera “, - savo nuopelnų nesureikšmino A.Juodiškis.
Pastovumo nenori
Šiuo metu pastovaus darbo neturintis visažistas dėl to tik džiaugiasi: „Aš laisvas, samdomas žmogus. Kas yra pastovus darbas? Sėdėti salone ar fotostudijoje? Iš vienos pusės gerai - labai ramu, bet iš kitos pusės... Aš esu dirbęs tokius darbus, kuriuose reikėdavo sėdėti nuo ryto iki vakaro, tai iki nuprotėjimo nuvarydavo. O dabar net nepastoviai dirbdamas susiplanuoju savaitę ar dvi darbus į priekį“.
„Ar daug turiu užsakymų? Na, kaip čia pasakius? Gerai.., - nusišypsojo jis. – Yra įvairūs darbai, tiek televiziniai projektai, tiek privatūs klientai“.
Visažistas tik darbe
Su daugybe žinomų žmonių dirbęs Aurimas sakė, kad mylimiausių ar nemylimiausių klientų neturi: „Kai dirbi koncertuose, būna tokie atlikėjai, apie kuriuos sako, kad kelia isterijas ar panašiai. Kažkaip man nieko panašaus neatsitinka“.
„Jei žmogus veda renginį, natūralu, kad jis yra dirglus, tačiau ant manęs niekada klientai nerėkė ir jokių konfliktų nebuvo“, - pridūrė jis.
Visažistas teigė, kad po darbo dienos žmonių makiažo jis nepastebi: „Kai dirbu, tai dirbu, o kai nedirbu, viską padedu į šalį - man nedarbo metas. Kiti žiūrinėja plaukus, makiažą. Dėl manęs gali bimbalus ant akių nusipiešę vaikščioti, man neįdomu“.
Pats Aurimas savo išvaizdai pernelyg didelio dėmesio irgi neskiria. „Atsikėlęs ryte išsivalau dantis, pasižiūriu, kad putom nebūčiau aplipęs, nusiprausiu ir gerai“, - šmaikštavo jis.
Televizija – praeitas etapas
A.Juodiškis daugeliui pažįstamas ne tik kaip visažistas, bet ir kaip TV laidos „Panelė“ vedėjas Plaštakė. Tačiau televizijos duonos paragavęs vaikinas sakė, kad daugiau ten grįžti nenorėtų. Nesidžiaugia jis ir kai Plaštake pavadina.
„Tai jau praeitas etapas, pabandžiau ir gana. Pradžioje TV dirbti patiko, paskui nebe, bet vis tiek reikėjo. Labai daug gyvenime išmoksti, kai nenori dirbti, bet reikia, nors sukandus dantis, nieko nepadarysi“, - kalbėjo A.Juodiškis.
Konkrečių karjeros TV pabaigos priežasčių Aurimas įvardinti nenorėjo: „Tiesiog yra kompanija ir joje kažkas negerai. Nuo tavęs niekas nepriklauso ir nieko nepadarysi, juk neisi redaktorei skųstis, oi, manęs čia neklauso, man sako „tu durnas“ ar panašiai“.
„Yra tokių žmonių, kurie prieš penkis metus televizijoje buvo ir dabar „riečiasi“, bet ką padarytų, kad vėl patektų. Tegu, man to nereikia“, - teigė dabartiniu savo darbu patenkintas vaikinas.
Darbais užsivertęs Aurimas sakė nežinantis, ar visą gyvenimą dirbs visažistu: „Yra numatytų darbų, suki galvą, ruošiesi jiems ir neplanuoji. Svajonės? Nebent, kad darbai nesibaigtų“.
