Liga viską apvertė aukštyn kojom

Pakalbinti užimtą merginą nėra paprasta: "Šią savaitę nelabai, gal tariamės kitą?..", "Dabar įtemptas metas. Prasideda filmavimai naujame Valdo Navasaičio filme, tai dirbsim nuo ryto iki vakaro. Be pertraukų. Be išeiginių.“

Visgi atsiranda laisva valandėlė, ir su Julija susitinkam per pietų pertrauką. Daili, trapi mergina lėtai kramsnoja salotas. "Vaikystėje iš tėvų vogdavau fotoaparatą. (Kikena.) Fotografavimas – didžiulė mano aistra."

Kad ir kaip pametusi galvą dėl fotografavimo, Julija dirba finansininke. "Ja tapau netyčia. Nepavyko įstoti į išsvajotą architektūrą, tai, maniau, vienerius metus pastudijuosiu ekonomiką ir kitąmet vėl bandysiu į architektūrą. Bet vietoj tų metų visus devynerius atsimokiau! Studijavau, studijavau, pradėjau pagal specialybę dirbti, o va praėjusiais nusprendžiau viską mest ir iškeliaut! Darbe (dirbu vienoje reklamos agentūroje) parašiau pareiškimą, kad išeinu. Prieš kelionę nuėjau pasitikrinti skrandžio ir... sužinojau, kad sergu leukemija. Ėmė linkti keliai, planai išvykti žlugo."

Pinigai ir malonumas

"Gydymui reikėjo pinigų, todėl ir vėl įsidarbinau finansininke. Kai sužinojau apie ligą, ištiko šokas. Žinai, visiems atrodo, jog baisiausia yra pati žinia ir operacija. Auglį pjovė iš kaklo. (Atidengia šalį ir pirštu rodo į baigiančią gyti žaizdą). Iš tiesų pats sunkiausias – pooperacinis etapas.

Pirmas, antras, trečias chemoterapijos seansai... Su kiekvienu vis labiau suvoki, kad TIKRAI sergi. Tas tęstinis procesas labai vargina. Silpnėja sveikata ir psichologinis nusiteikimas. Išgyventi ligą padėjo mama ir draugai. Kai kurie net neidavo iš ligoninės dieną naktį... Tik praėjusią savaitę sužinojau, kad pagaliau esu sveika.

(Neatsisakei minties keliauti po pasaulį?) Oi ne. (Šypteli.) Tikrai ne. Žinau, kad vieną dieną tikrai taip ir padarysiu! Susikrausiu kuprinę ir metus pakeliausiu. Svajoju padirbėti tai vienoj, tai kitoj šaly... (Kuo?) Man nesvarbu – visiškai bet kuo.

Nors darbdaviai priėmė mane kaip ekonomistę, bet po truputį gaunu ir fotografės darbo. Profesionaliąja fotografija užsiimu trečius metus, bet iš to pragyventi dar negalėčiau. Apskritai ilgą laiką netikėjau, kad kada nors fotografavimą paversiu darbu. Bet man iš dalies pavyko! Deja, reklamos agentūroje fotografuoju ne savo malonumui: dirbdama komercijoje turi daryti tai, ko prašo kiti, o ne kas patinka tau. Juk visi dirbame ne vien dėl malonumo, bet ir pinigų.

Aktorė – per atsitiktinumą

"Man patinka save atrasti vis iš naujo. Neseniai filmavausi V.Navasaičio filme "Šokantis kirminas" – labai patiko aktorės duona. O nuo kitos savaitės pusantro mėnesio filmuosiuosi naujame to paties režisieriaus kuriamame filme. (O kaip sugalvojai tapt aktore?) Niekaip. V.Navasaitis pats mane susirado.

Pamatė draugo kompiuteryje nuotrauką ir sako: "Va, noriu!" Matyt, kiekvienas režisierius įsivaizduoja savo būsimo personažo portretą. Apskritai mano tikslas – nugyventi gyvenimą įdomiai: norėčiau dar daug ko išmokti.

Niekad nenorėjau automobilio, skalbimo mašinos, buto... Niekada neturėjau savo būsto. Aišku, būtų geriau jį turėti, bet tikrai neaukosiu visų pinigų ir laisvalaikio vien materijai. Tuos pinigus, kuriuos mokėčiau paskolai, lengva ranka leidžiu kelionėms. Tiesiog pasiimu fotoaparatą ir dumiu kur akys mato. Buvau Kuboje, Olandijoje, daug kartų Anglijoje, Austrijoje..."

Draugystė su Pogrebnojum

(Žinom, kad metus draugavai su dizaineriu Aleksandru Pogrebnojumi.) O galima apie tai nešnekėti? (Paslaptingai šypteli.) Na, buvo įdomus bendravimas, ir tiek. Draugavom pusantrų metų, bet žinai gi, kaip gyvenime būna – ima ir išsiskiria keliai.

Dabar esam labai geri draugai. Retai susitinkam, bet kai susitinkam, smagiai pasijuokiam patys iš savęs... (O jus suvedė menas?) Ne. Susipažinom vienam renginy, bet plačiau šia tema nekalbėsiu... (O gyvenot kartu?) Ne visada... Be to, visa tai buvo labai seniai. (Apie šeimą dar negalvoji?) Kad jau buvau ištekėjusi...

Man tada buvo 21-eri. Gyvenom kartu trejus metus. (Tai tiesa, kad meilė trunka 3 metus?) Galbūt. (Šypteli.) Tai va, vedybinio gyvenimo jau kaip ir esu ragavusi. Rimtiems santykiams reikia pribręsti, pasiruošti. Šiuo metu nesu tam pasirengusi. Noriu būti laisvas žmogus. Nebent rasčiau tokį pat kaip aš, kuris bet kurią akimirką galėtų susikrauti lagaminą ir išvykti."

Julijos Goyd fotografijos: