Č.Juršėno dovanos: kriauklės ir skepetaitės

Tokios jau tos moterys. Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas nuolat rodo joms dėmesį, net ir dovanomis sugalvojęs progą apipila. O jos – pasidžiaugti pasidžiaugia, bet Č.Juršėnui dėmesio rodyti nesiskubina.

Jau ši Seimo narė – tikra siuvinėjimo maniakė. Net parlamente ne įstatymus kurpia, bet siuvinėja, – gali pagalvoti bet kas, užėjęs į liberalės Dalios Teišerskytės kabinetą. Jame ant sienos prie pat durų kabo į siuvinėjimo lankelį įdėta balta lino skepetaitė. Ji apsiūta mezginukais, o viduryje raudonu siūlu virvute siuvinėti parlamentarės inicialai: D.T. Siuvinys net iš lankelio neišimtas, todėl atrodo, jog seimūnė tuoj prisėdusi paims jį į rankas.

„O, čia Č.Juršėnas pernai padovanojo, – juokėsi D.Teišerskytė. – Regis, Moters dienos proga. Kol vyko renginys, ir išsiuvinėjau.”

Seimūnė sakė mokanti ir siuvinėti, ir kojines adyti, tik dabar tokiems užsiėmimams laiko nebeturi. Bet dėl Č.Juršėno ko nepadarysi.

Juršėnui negrąžino

Skepetaites Seimo ponioms Č.Juršėnas dovanojo ta intencija, kad jos, kai išsiuvinės monogramas, paskui jas dovanotų savo širdies riteriams. Ir net užsiminė, kad ir pats tikisi gauti iš Seimo ponių jau siuvinėtą.

Tačiau D.Teišerskytės riteris, jei tokį turi, skepetaitės taip ir negavo, – seimūnė ją pasiliko. Ir Č.Juršėnas vakar L.T. teigė nė iš vienos ponios skepetaitės neatgavęs.

„O, gerai, kad priminėte, reikės paklausti”, – neprarado vilties vis dėlto įsikišti į viršutinę švarko kišenaitę siuvinį su kurios nors seimūnės inicialais Č.Juršėnas. Iš ko labiausiai norėtų tokį palankumo įrodymą gauti, neprisipažino, tik pareiškė, jog siuvinėjančios moterys jam labai patinka. Deja, ponia Jadvyga Juršėnienė nesiuvinėja.

Pasidėjo nežinia kur

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė irgi prisiminė gavusi iš Č.Juršėno rankų skepetaitę. „Išsisiuvinėjau tulpytę, – sakė ji. – Sėdėjome abi tą vakarą su D.Teišerskyte ir siuvinėjome. Sakom, ko čia atidėlioti. Parsinešiau namo ir kažkur pasidėjau. Išmesti dovanotą daiktą nekyla ranka, tad paprastai saugau visas dovanas.” A.Burneikienė sakė siuvinėti mokanti, bet jaunystėje labiau mėgdavo megzti. O adatos griebdavosi tik tada, kai norėdavo savo mezginį, pavyzdžiui, kepuraitę, papuošti.

Seimo Kanceliarijos Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė Č.Juršėno dovanos taip pat neišmetė, o pasidėjo. „Bet nesiuvinėjau”, – sakė ji. Kai žmogus dirba tokį svarbų darbą, kaip seimūnų algų ir komandiruotpinigių skaičiavimas, siuvinėjimams nėra laiko.

„Darbietė“ Zita Žvikienė saugo kitą Č.Juršėno dovaną, gautą panašia proga – kriauklytę su perliuku. Mat renginį, kai visoms ponioms buvo įteikti siuvinėjimo lankeliai, Z.Žvikienė pražiopsojo.

„Kriauklytę laikau darbo kabinete. Nebent padėjėja būtų kur nudėjusi. Perliukas netikras. Žinoma, geriau būtų tikras”, – kaip moteris, mėgstanti iš vyrų gauti tik prabangias dovanas, svarstė seimūnė.