Prie Velykų stalo sės pirmą kartą

Dainininkė Beata Wilkin su savo draugu Gleyton Barbosa Velykas žadėjo švęsti tradiciškai. “Kaip ir kiekvienais metais, eisime į bažnyčią, sėsime prie stalo, valgysime iš vakaro nudažytus margučius. Tik Gleytonui viskas bus labai nauja”, - kalbėjo Beata, rūpindamasi iš Brazilijos atvykusiu draugu.

Kartu su Velykomis į Beatos namus kiekvienais metais ateina ir jos gimtadienis. “Vienais metais susirinko per 70 žmonių. Visi keitėsi margučiais, buvo labai smagu”, - sakė “Funky” vokalistė.

Užsimezgus pašnekesiui apie lietuviškas tradicijas ir Velykas, Gleytonas labai atsargiai teiravosi: “Ne jau turėsiu valgyti vien kiaušinius?”.

“Taip taip, per dieną nors po vieną”, - juokavo Beata. Septynerius metus po Europą važinėjantis jos draugas futbolininkas prie lietuviško Velykų stalo sėsis pirmą kartą. Brazilijoje tik šiltus kiaušinius valgantis Gleytonas stebėjosi, kad Lietuvoje Velykų rytą valgomi šalti kiaušiniai.

“Mes tau mikrobangų krosnelėje pašildysime”, - juoku springo Beata ir “Funky” vadybininkas Jurijus. Panašu, kad Brazilijoje per Velykas tik šokoladiniais kiaušiniais mintančiam Gleytonui tokia mintis patiko. Nekreipdamas dėmesio į besijuokiančius draugus jis dalijosi Velykų dieną Brazilijoje įprastais patiekalais.

Savaitę iki Velykų mėsiškų patiekalų nevalgantys Gleytono kraštiečiai prie šventinio Velykų stalo sėda ragauti žuvies patiekalų. Tik patys didžiausi smaližiai ir vaikai Brazilijoje tądien džiuginami šokoladiniais kiaušiniais, kuriuos atneša Velykų kiškis”

Dažo kiaušinius dėl vaikų Kristinos ir Seržo Gandžumianų šeimoje ypatingų Velykų šventimo papročių nėra. “Mums svarbus tik kiaušinių dažymas. Dėl vaikų”, - atviravo šešių su puse metukų dukros Ani ir dviejų sūnaus Arono mama Kristina.

“Mano tėvai Velykų taip pat niekada nešvęsdavo. Velykos – Kristaus atgimimo šventė, o žydai savaitę iki Velykų švenčia pranašo Mozės šventę. Kiek atsimenu, mano tėvai per Velykas, kaip ir mes su Seržu, tik dėl vaikų kiaušinius dažydavo”, - pasakojo svogūnų lukštais ir lauko žolynėliais margučius puošianti Kristina.

“Gyventi Lietuvoje ir nepasiduoti tradicijoms, kažin ar įmanoma (Juokėsi pašnekovė). Mes ir Kalėdoms pasidavėme. Teikti dovanas labai gražu”, - šypsojosi laiminga mama.

Aštuonerius metus santuokoje su Seržu gyvenanti Kristina šiuo metu augina mažylius ir intensyviai galvoja apie sugrįžimą į darbą. Istorijos ir ekonomikos studijas baigusi moteris laisva tik tuomet, kai vaikai miega. Kartą per savaitę į kinų tapybos užsiėmimus ištrūkstanti Kristina, sako, kad Rytiečių kultūra ją visada labai domino.

Tradicijos - tarp Armėnijos ir Lietuvos

Tryliktus metus Lietuvoje gyvenantis Maratas Sargsyanas šiuo metu kiek atitrūkęs nuo kulinarinių reikalų ir stropiai įnykęs į režisūros studijas. Bet Velykų, kaip sako jis pats, nė už ką nepraleistų.

“Jau penktadienį važiuosiu pas tėvus”, - pakiliomis nuotaikomis gyveno Maratas, praėjusiais metais armėniškas ir lietuviškas Velykas atšventęs vienu metu.

Tiek lietuviškas, tiek gimto krašto tradicijas puoselėjantis armėnas sako, kad gilios tradicijos yra stiprios tautos bruožas. “Jei ne jos, pagal ką mes skirtumėmės: pagal kitokią odos spalvą ar akių formą? Tradicijose glūdi visa tiesa”, - pasakojo M.Sargsyanas.

“Mūsų tikėjimas – vienas seniausių. Armėnai krikščionybę priėmė 301 metais. Papročius labai branginu vien todėl, kad pradedu juos užmiršinėti. Gal todėl jie man tokie brangūs?”, - svarstė Maratas.

Paprašytas prisiminti armėniškus papročius, pašnekovas sakė, kad jo gimtojoje šalyje kiaušinių niekas neridena. “Mes juos tik daužome. Kiekvienais metais labai stengiuosi, kad mano kiaušinis būtų pats stipriausias. Buvau net sugalvojęs, kaip reikia kiaušinio išorę sukietinti”, - įspūdžiais dalijosi M.Sargsyanas.

Tradiciškai svogūnų lukštais, žalumynais, įvairiomis kruopomis kiaušinius dažantis pašnekovas mielai dalijosi Armėnjoje įprastais Velykų patiekalais.

”Plovas su razinomis, įvairiausių žalumynų troškiniai – tai, be ko neįsivaizduojamas šventinis stalas. Lietuvoje pavasarį dar ne daug žalumos, bet yra įvairiausių vaisių, likusių iš praėjusių metų: obuolių, granatų…”, - atviravo Maratas su nostalgija vis užsimenantis apie gimtąjį kraštą.

“Armėnijoje tikriausiai jau žalia… “, - bandė nuspėti buvęs Tango TV laidos vedėjas. “Lietuvoje niekuomet nebūna taip, kaip Armėnijoje - čia žmonės mažiau šypsosi”, - žmogiškos šilumos pasigedo pašnekovas.

“Tiek Lietuvos, tiek Armėnijos mieste tradicijų laikomasi vis mažiau”, - liūdnai apie vieną gražiausių pavasario švenčių kalbėjo Maratas.

Papročiai - kaip mielas vaidinimas

Aktorius Saulius Siparis pasakojo niekada nebuvęs labai religingas: “Nelabai tikiu vadinamomis Velykų apeigomis. Man tai - teatras, o kadangi žinau, kas yra teatras, tradicijų laikymasis supanašėja į vaidinimą”.

Iš vaikystės Velykų rytą menantis aktorius atviravo, kad susėdimas prie stalo, kiaušinių dažymas ir kitos tos dienos tradicijos jam patrauklios. “O kodėl ne?, - šypsojosi S.Siparis. - Su mielu noru prisidedu prie viso to. Prie valgymo - daugiau nei prie dažymo, bet man labai gražu žiūrėti, kaip žmona improvizuoja visokiausiais svogūnų lukštais, dažais ir žolelių lapais margindama kiaušinius. Visada labai įdomu, koks rezultatas išeis”.

Įprastai Velykų šventę Švenčionių rajono sodyboje praleidžianti Sauliaus šeima šiais metais kaip niekada nuogąstavo dėl netikėtai atvėsusių orų. Gamtą mylintis ir ja besidžiaugiantis pašnekovas sodyboje labiau nei kur kitur jaučia atėjusį pavasarį: ”Kol ją visą apeinu, atrodo, kad jau kažkas pasikeitė: gėliukas vienas kitas išlindo, žolė prasikalė...”, - pavasarėjančiomis nuotaikomis dalijosi pašnekovas.

Tiesa, ne visuomet S.Sipariui per Velykas šypsosi saulė. Per vienas jų nuotaiką sugadino vagys, nusiaubę sostinėje paliktus namus. “Nebuvau spėjęs įvesti signalizacijos, tai išnešė viską, ką tik galėjo. Po Velykų atgimiau visiškai, reikėjo visus daiktus supirkinėti iš naujo”, - skaudžia patirtimi dalijosi teatralas.