Tautybė - turkas. Dar žinomas BaBeBoy pravarde. "Aj, čia tai jau mergaitės taip sugalvojo... (Susikuklina)".

Į Lietuvą atvažiavo prieš 8 metus, kai jam tebuvo keturiolika.

Vairuoja prieš 2 mėnesius pirktą džipą - "Caddilac Escalade" (kainavusį beveik šimtą tūkstančių).

Šiuo metu džiaugiasi pavasarį pasirodysiančiu savo naujuoju albumu. "Panelei" pirmai pranešu (kokia garbė!), kad albumas jau greit bus! Draugams ir gerbėjams vis žadu - jau ketvirti metai, - kad albumas bus, bet šį pavasarį jau TIKRAI bus!".

Baigė Vilniaus Gedimino Technikos universitetą - Verslo vadybos bakalauro studijas. "Dabar nuo mokslų truputį atostogauju, albumui save atiduodu". Nuo neatmenamų laikų draugauja su buvusia klasioke - dabar teisininke - Agne.

Žalingų įpročių neatskleidė. "Nerūkau ir negeriu. Man nepatinka ir tiek. Jokių narkotikų nevartoju. Ir nesu bandęs".

Plasnoja su ant nugaros ištatuiruotais sparnais. Velnio? "Ne - angelo".

Žmonės kalba, kad Sezzis pasikėlęs, bet, anot didžėjaus, visi gandai - tik iš pavydo.

Aprangos stilius: turtingos hip hopo žvaigždės.

Nevalgo kiaulienos (kaip visi musulmonai) ir šaltibarščių.

Laimingas emigrantas

- Man buvo keturiolika, kai tėvai iš Turkijos atvažiavo dirbti čia į ambasadą. Visai nenorėjau važiuoti, bet teko... O dabar jau tik Lietuvoj savo gyvenimą įsivaizduoju: visa veikla, visi planai čia. Aišku, kiekvieną vasarą atostogoms vykstu į Turkiją - man ten labai patinka. Visada ir Agnę vežuosi. Šiaip visi tikrieji mano draugai Turkijoj likę, ten ir žmonės šiltesni... O Lietuvoj bičiulius ant vienos rankos pirštų suskaičiuočiau...

- Bet užtat panelės paskui tave šniūrais bėgioja...

- Ne... Nėra taip. (Nuleidžia akis). Nu gal yra, bet nedaug jų... Aišku, būna visokių merginų, būna, kad ir sms'us rašo...

- Ir tavo mergina miršta iš pavydo?

- Nemiršta, bet pavydi. Kiekviena mergaitė, manau, pavydėtų - normalu. Bet to dėmesio yra ir bus, ir turim su tuo gyventi... (Pasakė lyg kunigas apie nedalomą šventą trejybę...).

Jis lindo, lindo ir įlindo

"Didžėjaut pradėjau gal penkiolikos metų. Buvo tada vienintelis klubas Vilniaus Vokiečių gatvėj - "Lithuanian club". Visi ten lankydavosi, nesvarbu, kas ką klausė. Priprašiau, kad leistų man ten grot savo mėgiamą muziką, galiausiai - po kokių dviejų mėnesių įkalbinėjimų - įsiprašiau. Jie man išskyrė trečiadienio vakarą, aišku - kai mažiausia žmonių... Nei miksuot, nei nieko dar nemokėjau... Nuėjau ir pagrojau va taip va - na šaram. Ir gavau 150 litų už visą naktį. Jauti - už visą naktį!

Paskui atsidarė visokie indigo, latin heat - savininkas buvo toks kubietis... Aš jam patikau, leisdavo grot penktadienio ir net šeštadienio naktimis! Bet greit tas klubas užsidarė. Tada prasidėjo tūsai "Galaxy", "New Orleans" ir "Gravity". "Gravity" didžėjaut visada svajojau. Nuėjau ir pasakiau: "Labai noriu pas jus grot". O jie: "Mums neįdomu, norėk toliau". Po ilgų derybų išsiderėjau!

"Manęs visi nori!"

Iš tiesų "Gravity" tikėjo manim. Jiems patiko, ką groju, patiko, kad viską darau nuoširdžiai. Tada pamačiau, kad didžėjavimas iš hobio tampa darbu, kad galiu iš to pragyventi. Prisipirkau plokštelių, miksavimo aparatą, nusipirkau mašiną - viską iš savo pinigų. Iš tėvų kišenės nebeėmiau nė cento. Nuo šešiolikos gyvenu tik iš savo uždirbtų pinigų.

Prasidėjo geri laikai: žmonės pajuto mano grojimo stilių, tūsų dvasią, patiko, kaip bendrauju su publika - ėmė kviestis užsienio didžėjai. Pala, kur aš negrojau? (Pasikrapšto pakaušį). Žodžiu, negrojau tik Italijoj, Vokietijoj (lenkia pirštus), Portugalijoj ir Šveicarijoj... O visur čia aplinkui buvau: visokiose baltarusijose, belgijose, olandijose ir taip toliau... Ir Amerikoj grojau.

Žodžiu, pradėjau ne aš paskui klubus lakstyt, o jie paskui mane. Ir dabar jau aš renkuosi, kur ir kaip noriu didžėjaut (išsišiepia iki ausų). "Fashion club", "Pramogų bankas", "Ring baras" - visada mane kviečia. (Ir kokias sąlygas iškeli?). Nu, matai, apie pinigus nelabai noriu šnekėt... Na, jei už pirmą pasirodymą gavau 150 litų, tai dabar kokius dvidešimt penkis kartus daugiau.

Gerbėjai, laukit pavasario

Visada turėjau tikslą - išleisti albumą. Ir pagaliau mano noras pildosi! Dirbam kartu su prodiuseriais, kurie darė albumus 50 Cent. Dabar, kai jau suderėjom dėl leidybos, didžėjaut į užsienį net nebevažiuoju - atmetu pasiūlymus, nes tikrai noriu gerą albumą išleist.

Man nepatinka, kad Lietuvoj muzikantai apgaudinėja klausytojus: padaro bele ką ir prakiša. Mačiau, kaip daromi visi tie hitai - pffff... (Sumosikuoja rankom). Įrašoma per vieną naktį. Graudu. Yra, aišku, ir gerų atlikėjų. Man G&G patinka, Svaras su Pušu. Dar Mamontovo gabalai neblogi... Bet daugiausia tai hip hop'o ir RNB stiliaus muziką klausau. Veža ir turkiška muzika.

Vakarėliuose groju tiek, kiek žmonės pajėgūs šokt. Juokingiausia, kai ryte per mikrofoną sakau: "Nu, vyrai, viskas, einu aš jau... Miegot noriu...". O jie vis: "Dar, dar!". Pusę penkių ryte (kvatoja).

Normalus pavydas

- Žmonės šneka, jog esi pasikėlęs?

- Šneka, kol manęs nepažįsta. Tikrai toks nesu: su visais stengiuosi bendraut maloniai. O taip kalbama tik iš pavydo. Pažįstu daug žmonių ir ne visada prisimenu vardus. Aišku, su žmogum pasisveikinu, bet net nenutuokiu, kur jį mačiau... (Kikena). Agnė iš manęs visada žvengia. O kiti gal dėl to ir galvoja, kad pasikėlęs.

Sparnuotas karalius

- Jei jau prakalbom apie maikutes, tai kas kuria tavo įvaizdį? Gal turi nuosavą kirpėją, dizainerį?..

- Niekas manim nesirūpina. Pats sau - ir vadybininkas, ir stilistas, ir dizaineris... Tiesa, Agnė padeda su finansiniais reikalais, kad neišleisčiau visų pinigų, cha, cha... Nes muzikai, automobiliui ir aprangai galėčiau neskaičiuodamas švaistyt. Dėl draugės daug išleidžiu, nes ji verta visko. Iš tikrųjų! O rengiuosi taip, kaip patinka. Tik, kai perku drabužius, iškerpu visas firmų etiketes, kad be reikalo nereklamuočiau. Labiausia NBA produkciją mėgstu...

- O iš kur vardinį pakabuką gavai?

- Na, čia pagal užsakymą. Turiu savo juvelyrą... Dar turiu tris tatuiruotes (atkiša ištatuiruotą petį). Tokios tatuiruotės, kaip ši, labai norėjau - man patinka, kai apsirengi maikutę ilgesnėm rankovėm, o ta tatuiruotės uodegėlė išlenda... O šita tatu (atkiša kairės rankos petį), turi labai gilią reikšmę. Čia yra crown - karūna. Tai reiškia, kad... hm, kaip čia paaiškint... Ta karūna reiškia, kad esu viso piešinio, kuris po karūna, reikšmės karalius.

O piešinio reišmė tokia: matai - čia trys tūzai (matau). Žodžiu, tas, pas ką tūzai - visada laimi žaidimą. Ant tų tūzų - trys raidės: A, K ir S. AKS yra Agnės pravardė. Tai reiškia, kad šitam žaidime aš turiu Agnę. Viskas - aš laimėjau (mirkteli akį). Aš - karalius. Tai va, tokia tad gili ta prasmė (nors kastuvu kask...). O ant nugaros esu išsitatuiravęs sparnus. (Angelo ar velnio?). Angelo, angelo (kikena). Visada labai sparnų norėjau...

Laisvalaikis

Kai yra laiko - einu į kiną. Į visus filmus. Nė vieno nesu praleidęs. Pernai su Agne buvom išrinkti į trejetuką porų, kurios dažniausia lankosi kine. Gavom vipinę kortelę ir ėjom į filmus nemokamai. Dar laisvalaikiu patinka mašina važinėtis - galėčiau iš jos nelipt, savaitę važinėt.

Lietuviškas maistas

Neturiu nieko prieš... Tik tas raudonas, kaip jis, šaltibarščiai nepatinka. Ir šiaip viskas rieboka. Dabar, kai sportuoju, atsirenku, ką valgyt... Praeitais metais svėriau 95 kilus, bet per 7 mėnesius numečiau 20 kilų. Juk reik ir įvaizdžiu pasirūpint. Nes viskas buvo gerai, tik kūnas toks, nu blemba... Jei viską gerai darai, tai ir kūna normalų reik turėt, ania? (Mirkteli akį). Norisi klube maikutę gražesnę apsirengt, ir šiaip gi nedarysi tatuiruotės ant toookio pilvo (kikena).

Religija

Esu praktikuojantis musulmonas: per Ramadaną laikausi visų tradicijų: nevalgau kol saulė nusileidžia ir panašiai... Bet darau taip ne dėl to, kad tėvai ar kas kitas būtų liepęs. Darau, nes tikiu...

Apie lietuvių kalbą:

Lietuvių kalbos Agnė išmokė. Skaityt lietuviškai labai lengva, tik tie taškiukai ir varnelės pas jus - virš, o Turkijoj - apačioj raidžių. Tik šneku su klaidomis... Sakiau: išleisiu albumą ir lietuviškai nebekalbėsiu! (Kikena).

- O turkų kalbos nepamiršti?

- Ne. Kaip galima gimtą kalbą pamiršt? Nesąmonė! Aš dar ir Agnę išmokiau (juokiasi), pasišnekam su ja, kad niekas nesuprastų. O kai į Turkiją varom, tarpusavy lietuviškai šnekam - ir vėl niekas nesupranta...

Neišsipildžiusi tėvų svajonė

Jie visada norėjo, kad būčiau diplomatas. Dirbčiau kompu ir devėčiau kostiumą. Dabar jau priprato, džiaugiasi, kad užsidirbu ir viskas gerai.