— Ar nustebote, išgirdę finalinius rezultatus?
— Labai didelės staigmenos nebuvo, nes visą šou mes pirmavome. Tačiau maniau, kad žiūrovų ir komisijos nuomonės išsiskirs. Nesitikėjau, kad laimėsime.
— Kokių tikslų vedama įsiliejote į ledo projektą — norėjote išmokti čiuožti, smagiai praleisti laiką, dar labiau išgarsėti, patirti ekstremalių pojūčių?..
— Pasiūlymą sutikome labai entuziastingai, mat jis buvo visoms „Mango“ merginoms. Tikslai buvo gal visi, kuriuos išvardijote, tiktų, tik štai dėl išgarsėjimo.... Slidu juk, galėjome ir autsaideriai likti bei apsijuokti.
— Ar atėjote jau mokėdama čiuožti?
— Mokėjau čiuožti į priekį ir vingeliais atgal. Mistika atrodė kryžiavimai.
— Kas buvo sunkiausia šiame projekte?
— Įtampa ir nervinis stresas. Porų vis mažėjo, atrodė, kad vis per mažai laiko pasiruošimui, su kiekviena laida pradėjom stokoti idėjų ir naujovių...
— Ar teko patirti silpnumo akimirkų?
— Jų buvo ne viena. Sunkiausia buvo, kai Andrius su „Žuvėdra“ buvo išvykęs į Prancūziją. Man reikėjo pasiruošti vienai (su mergaitėmis raganų šokį repetavome). Iki Andriaus išvažiavimo tą pačią savaitę ruošiausi ir su juo dar kitam pasirodymui (mat jis grįžo tik likus dienai iki filmavimo). Prie visų tos savaitės treniruočių prisidėjo ir kasdienės repeticijos su „Mango“ bei daugybė ligų: bronchitas, angina, užpuolė herpesas, tarpšonkaulinis nervų uždegimas, nutrintos kojos... Verkdavau kas rytą pramerkusi akis... Tada pratrūkau ir per filmavimą...
— Ar jautėte konkurenciją?
— Visada maniau, kad čia žmonės atėjo patirti naujų išgyvenimų, nuotykių, bet buvo momentų, kai ta konkurencija jautėsi... Nesakau, kad buvo pykčių, bet šeštasis pojūtis leido suprasti, kas ir kaip.
— Ką gavote iš „Ledo žvaigždžių“?
— Labai džiaugiuosi, kad pažinau visus dalyvius, kad sutikau nuostabių žmonių — Andrių, kurį drąsiai galiu vadinti tikru draugu, trenerę Editą (Vomžodienę — Red. pastaba). Šie žmonės tikras laimėjimas mano gyvenime.
— Ar pati į partnerius išsirinkote Andrių?
— Kadangi Klaipėdoje neradome čiuožiančių vaikinų, teko rinktis iš šokančių. Tačiau, pamačiusi Andrių, tą pačią akimirką supratau, kad man reikia čiuožti būtent su juo! Nuojauta neapgavo.
— Dėl kokių dalykų jums tekdavo ginčytis?
— Ginčydavomės ruošdami naują programą, nes ir aš, ir trenerė, ir Andrius turėdavome savo nuomonę... Beje, dažniausiai skirtingą.
— Ar su artimaisiais ir draugais daug kalbėdavote apie čiuožimą?
— Kalbėdavome tikrai nemažai, nes tai ir natūralu — tris mėnesius aš tuo gyvenau. Jei ką ir nervindavau savo kalbomis, tai atleiskite visi draugai ir artimieji... Kritikos nesulaukiau, labiau pati save kritikuodavau.
— Ar jums draugai sakė, kad čiuožimas jus pakeitė?
— Nesakė, tik pasiilgdavo. Čia jau jų reiktų klausti, ar aš tapau kitokia...
— Ar dabar su čiuožimu bus baigta? O gal galite sakyti, kad čiuožimas tapo vienu iš didžiausių jūsų pomėgių?
— Na, lyg ir baigta, bet čiuožti eisiu, jei ir be Andriaus... Tai geras sportas. O dėl pomėgių, po dainavimo antroje vietoje išskirčiau šokius.
— Kaip atšventėte savo pergalę?
— Buvo vakarėlis visiems dalyviams: pašokome, padainavome, pabendravome... Sunku buvo išsiskirti... Važiuojant po vakarėlio, ašaros byrėjo kaip pupos...
Dviguba šventė
— Sėkmė ant ledo dabar jums — ne vienintelė šventė, šią savaitę pasirodė ir naujasis albumas.
— Šventė dviguba. „Mango“ albumas mums svarbiausias metų įvykis, tad dvigubai ir džiaugiamės.
— Kuo naujasis jūsų darbas išskirtinis?
— Tai jau devintasis grupės albumas (neskaitant singlų ir dviejų geriausių dainų rinkinių). Prie jo kūrimo prisidėjo daugiau prodiuserių, tekstų autorių. Tad albumas labai įvairus stilistiškai — jame yra ir ispaniškų ritmų, ir dainos „Netikėjom“ džiazo versija, taip pat labai linksmų, padūkėliškų dainų, už širdies griebiančių melodijų. Įsigiję šį albumą, jame ras dainos „Netikėjom“ vaizdo klipą.
— Ar ledo projektas nepakoregavo albumo kūrimo planų?
— Tikrai pakoregavo, nes jis turėjo pasirodyti prieš Kalėdas... Per koncertus ir filmavimus nespėjome. Tada manėme, kad jau sausį tai tikrai pasirodys, bet čiuožimas atėmė labai daug laiko. O dar visokios ligos — sirgome viena po kitos. Gerai, kad iki ledo projekto pabaigos vadybininkai padėjo planuoti laiką, nes kitaip būčiau turėjusi persiplėšti į penkias dalis.
— Kuris iš visų jūsų albumų pats mieliausias?
— Man asmeniškai „100 dienų“. Tačiau kažkoks keistas jausmas apima paėmus į rankas „Pažadėtą meilę“... Gal ta branda, gal artėjantis dešimtmetis, bet šis albumas labai lauktas...
Pažadėta meilė
— Naujasis grupės albumas vadinasi „Pažadėta meilė“. Ar šiuo metu jaučiatės įsimylėjusi?
— Kaip visada...
— Ar nors kartą esate nusivylusi meile? Ar daug įsimylėjusių širdžių esate sudaužiusi?
— Na, meile nusivylusių ar įskaudintų merginų turbūt yra didžioji dalis. Juk žinote, kaip būna, kol surandi tą savo antrąją pusę... Teko ir man kai ką skaudinti...
— Ar turite daug nuoširdžių draugų?
— Aš turiu mažai draugų, bet jie yra ir jie nuoširdūs.
— Kaip jūsų prodiuseriai reagavo, sužinoję, kad abu jų globojami atlikėjai — Vika ir Amberlife (Edgaras Lubys) — yra pora?
— Labai stebėjosi, kaip ir visi kiti... Na, akivaizdu, mes su juo esame labai skirtingi...
— Kuo labiausiai jus žavi Edgaras?
— Žavi tuo, kad turi nuostabų vidinį pasaulį. Užeinu ten kartais...
— Kokie jo bruožai jus erzina?
— Galėtų nebūti toks išsiblaškęs. Tačiau tai tik kartais...
— Ar pati turite tokių bruožų, dėl kurių neretai tenka gailėtis?
— Gal tik tai, kad sakau, ką galvoju...
— Kalbama, kad jūs ir Edgaras esate didelės priešingybės? Ar galite teigti, kad priešingi charakteriai yra sėkmingo bendravimo garantas?
— Na, taip.... Iš tiesų esame priešingybės kokių reta. Tačiau, manau, tai reikalinga tokiems žmonėms, kaip mes: aš nuolat jaučiu energijos perteklių, skubu, lekiu, impulsyviai ką nors nusprendžiu... Edgaras lėtesnis, racionalesnis, viską gerai apmąsto. Tad, kai reikia, jis mane pristabdo, kai reikia, aš jį patempiu.
— Dėl ko dažniausiai susiginčijate?
— Ginčijamės retai ir dėl nereikšmingų dalykų...
— Ar jau esate suplanavę vestuves, kokių jų norėtumėte?
— Neplanavome. Kiekvienais metais vestuvių vizija keičiasi.